Merai savivaldybių problemas sprendė Panevėžyje

Merai savivaldybių problemas sprendė Panevėžyje

Panevėžyje ketvirtadienį rinkosi septynių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – merai aptarti jiems aktualių problemų.

Panevėžyje ketvirtadienį rinkosi septynių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – merai aptarti jiems aktualių problemų.

Panevėžyje ketvirtadienį rinkosi septynių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės – merai aptarti jiems aktualių problemų.

 

Sutarė dėl neformaliojo ugdymo

Tokie forumai rengiami nuo praėjusių metų ir juose priimtos rezoliucijos po truputį skinasi kelią realybėn – teikiamos įstatymo pataisos.

Šį kartą nagrinėtas klausimas dėl mokinių, gyvenančių kitų savivaldybių teritorijose, priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat siūlymas socialines pašalpas mokėti pagal faktinę gyvenamąją vietą ir kiti svarbūs klausimai.

Žiedinės savivaldybės susiduria su problemomis – privalo priimti į savo neformaliojo ugdymo įstaigas kitų savivaldybių vaikus, tačiau finansavimo iš pastarųjų neretai nesulaukia.

Panevėžio miesto savivaldybė šią problemą išsprendė pasirašiusi sutartį su rajono Savivaldybe. Šiaulių savivaldybė nustatė mokestį, tačiau buvo paduota į teismą. Pastarasis nusprendė, jog taip neturėtų būti ir tokios praktikos reikėtų laikytis visoje šalyje.

Miesto Savivaldybės taryba nusprendė verčiau eiti į teismą, o ne taikyti tokią praktiką. Pasak mero Vitalijaus Satkevičiaus, Panevėžio miestas su rajonu yra sudarę sutartį, o Šiaulių miesto savivaldybė jos neturėjo. „Parodysime sutartį – parodysime gerą valią“, – sako meras, kad taryba mananti laimėti teisme, jei prireiktų.

Septynių miestų merai rado sprendimą. Šiauliečiai pasiūlė teisės aktuose įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybės, kurių ugdytiniai lanko kitos savivaldybės ugdymo įstaigas, privalo atlyginti patirtas finansines išlaidas.

Tiesa, diskutuota, kad galbūt vertėtų įtvirtinti ir nuostatą, jog būtų sudaryta ir sutartis.

 

Ieškos kitų būdų

Dar vienas itin aktualus klausimas buvo socialinių pašalpų mokėjimas pagal faktinę gyvenamąją vietą. Panevėžiui tokia tvarka būtų priimtina. Ne vienas gyventojas gyvenamąją vietą prie savivaldybės deklaruoja, kad paprasčiau gautų tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, švietimo. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo, yra ne vienas asmuo, kuris deklaravęs gyvenamąją vietą prie savivaldybės, bet gyvena rajone.  reikalaujama tikrinti buities sąlygas, tačiau tai daryti, jo manymu, tokiomis sąlygomis neįmanoma.

Kitų miestų atstovams toks pasiūlymas nepasirodė priimtinas. Manoma, kad vis dėlto reikėtų dar diskutuoti, kaip tobulinti tvarką. Mat savivaldybėse skirtinga situacija ir siūlomoji rezoliucija ne vienai pridarytų daugiau rūpesčių, atsirastų daugiau piktnaudžiavimo atvejų nei dabar.

Pavyzdžiui, sostinėje prie 50 procentų žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą prie savivaldybės ir kuriems mokama pašalpa, yra ne vietiniai. Dalis jų atvykę iš įvairių rajonų, išėję iš įkalinimo įstaigų ir pan. Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, teisės aktuose nėra tokios sąvokos kaip faktinė gyvenamoji vieta, tad reikia keisti įstatymus, nuspręsti, kokiu pagrindu nurodoma faktinė gyvenamoji vieta yra tikrai faktinė gyvenamoji vieta.

Tačiau dabartinė situacija taip pat nėra gera – neaišku, kur tikrai žmogus gyvena, kur jo ieškoti.

Tad nuspręsta padirbėti kita linkme – atkreipti dėmesį į gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuojančius teisės aktus.

 

Daiva SAVICKIENĖ

Sekunde.lt

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų