Riešapelekes (Coelacanthiforma) žuvis tiriantys mokslininkai prie Pietų Afrikos krantų rado ir nufilmavo dar devynias "keturkojes" latimerijas - žuvis, kurios buvo laikomos seniausiai išnykusiomis.

Naujausios ekspedicijos metu, pasinaudojus per atstumą valdomu povandeniniu aparatu, ties Didžiuoju Sent Lucijos šlapynių parku buvo nufilmuoti padarai, lotyniškai vadinami Latimeria chalumnae, išlikę tokie pat, kaip prieš 400 milijonų metų, rašė Durbane leidžiamas laikraštis "Mercury".

8 latimerijos buvo aptiktos gegužės 6 dieną, dar vienas individas buvo pastebėtas anksčiau, ekspedicijos pradžioje.

Šių riešapelekių žuvų, plaukiojančių 104-110 metrų gylyje, vaizdai radijo signalais buvo perduoti iš povandeninio aparato į paviršiuje plūduriuojantį laivą. Anksčiau prie Komorų salų ir Indonezijos salų šia įranga pasinaudoti sėkmingai nepavyko.

Jūrų ichtiologė Žana Haris (Jean Harris), dalyvaujanti Afrikos riešapelekių žuvų ekosistemų tyrimo programoje, tikina, kad minėta aparatūra šioms žuvims visai nepakenkė.

Ji priminė, kad jau anksčiau buvo rasta riešapelekių žuvų, bet dabar jų skaičius bus didesnis, vadinasi, ir žinių apie jų gyvenimo būdą bus daugiau.

Plėšriąsias riešapelekes Pietų Afrikoje imtasi tirti 2000 metais, vos tik atostogaujantys narai aptiko kelias tokias žuvis Sodvanos įlankoje, esančioje už 200 km į šiaurę nuo Sent Lucijos šlapynių parko.

Pirmą kartą mokslininkų bendruomenė buvo sukrėsta 1938 metais, kai prie Pietų Afrikos miesto Rytų Londono buvo aptikta pirmoji gyva riešapelekė latimerija (Latimeria chalumnae).

Vėliau Pietų Afrikos pakrantės vandenyse šių žuvų rasta kelios dešimtys, dar vėliau jų stebėta Indijos vandenyne Komorų ir Madagaskaro bei Indonezijos salų žvejų tinkluose.

Mokslininkai jau mėgina iš jų žvynų nustatyti latimerijų genų kodo struktūrą.

dpa-ELTA