Praėjusią savaitę Vilniuje, Krivių gatvėje, buvo sumontuoti pirmieji Lietuvoje šiuolaikiški ir ekologiški Suomijos firmos “Molok” giluminiai atliekų surinkimo konteineriai. Šiomis dienomis tokie konteineriai bus sumontuoti Kaune, o dar šį rudenį - ir Panevėžyje.

“Molok” firmos atstovų Lietuvoje UAB “Vilniaus specialus autotransportas” (VSA) vadovų teigimu, dar šiemet bendrovė Lietuvoje ketina įrengti 200, o kitąmet per tūkstantį šiuolaikiškų atliekų surinkimo konteinerių. Per trejus metus į šios naujovės įdiegimą bendrovė pasirengusi investuoti 20 milijonų litų.

Surengė išvyką

Praėjusią savaitę bendrovė VSA septyniems šalies žurnalistams suteikė galimybę apsilankyti giluminius konteinerius gaminančioje Suomijos kompanijoje “Molok”.

Kartu su žiniasklaidos atstovais vyko bendrovės VSA generalinis direktorius Dainius Kriaučiūnas bei rinkodaros ir komunikacijų skyriaus vadovas Žilvinas Grigaitis. Jie teigė, kad griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams dabar egzistuojančią Lietuvoje atliekų sistemą turėtų pakeisti visame pasaulyje pripažinta šiuolaikiška, ekologiška, higieniška “Molok” atliekų surinkimo sistema.

“Molok” firma įsikūrusi 25 tūkst. gyventojų turinčiame Nokia miestelyje už keliolikos kilometrų nuo pramoninio Tamperės miesto. Nuo Suomijos sostinės Helsinkio iki Tamperės - apie 250 kilometrų. Moderniai įrengtoje “Molok” gamykloje, užimančioje maždaug hektaro teritoriją, dirba 40 darbuotojų, joje per parą įmanoma pagaminti iki 50, o per metus - iki 5 tūkst. konteinerių. Beje, 1991 metais įkurta kompanija turi savo atstovų ne vienoje pasaulio valstybėje.

Konteineriai įleidžiami į žemę

Pirmuosius atliekų surinkimo konteinerius “Molok” pateikė Suomijos kelių valdybai, kad šie būtų naudojami prie kelių esančiose poilsio vietose. Tačiau gana greitai jie buvo pradėti montuoti prie gyvenamųjų namų ir įmonių, parkuose ir paplūdimiuose. Įmonė konteinerius pradėjo eksportuoti į Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Beniliukso šalis ir kitur.

“Molok” konteineriai gerokai skiriasi nuo dabar eksploatuojamų Lietuvoje. Jų kapsulė gaminama iš įvairiems poveikiams atsparaus polietileno ir beveik du trečdalius įleidžiama į žemę. Virš žemės esanti konteinerio dalis apsiuvama aliuminio, plastiko arba medienos apdaila. Lietuvoje ketinama naudoti plastiko apdailą, nes aliuminis bemat būtų nuluptas. Į konteinerio vidų įleidžiamas kelių sluoksnių maišas. Jam prisipildžius atvažiuoja šiukšliavežis ir kranu maišą su visu dangčiu iškelia iš kapsulės. Patraukus virvę maišas atsidaro ir jo turinys išpilamas į šiukšliavežį. Paskui virvė vėl sutraukiama, o maišas įleidžiamas į kapsulę. Gamintojai tvirtino, kad įrengus tokius konteinerius į juos nebegali patekti mėgstantys po atliekas knaisiotis asmenys.

Naujo tipo konteinerių gamybos pradininkai

Per susitikimą su “Molok” kompanijos generaliniu direktoriumi ir pagrindiniu akcininku Veikko Salli bei eksporto skyriaus vadovu Hannu Luomala buvo akcentuota, kad 90 proc. įmonės akcijų priklauso V.Salli ir jo šeimai, 10 proc. - darbuotojams. Pats kompanijai vadovaujantis ponas V.Salli sakė bandęs samdyti direktorius, tačiau šie prie šeimos verslo plėtros neprisidėjo. Jis tvirtino, kad tokio tipo konteinerius pradėjo pasaulyje gaminti pirmasis, bet atsirado, kas juos nuplagijavo, ir panašius pradėjo gaminti kai kuriose Europos šalyse. Nepaisant to, susidomėjimas “Molok” produkcija pasaulyje didėja.

Konteineriai yra ilgaamžiai

Pasak V.Salli, “Molok” konteinerių kapsulės liejamos iš atsparaus polietileno 360 laipsnių temperatūroje. Tiesa, pirmosios kapsulės buvo gaminamos iš metalo, tačiau jos pasirodė neatsparios aplinkos poveikiui.

Kompanijos vadovas neslėpė, kad kai kurie konkurentai iki šiol kapsulių gamybai tebenaudoja metalą, nes tokia gamyba yra pigesnė. Montuojant konteinerį į žemėn įkastą kapsulę įleidžiamas specialus maišas. “Molok” gamina konteinerius nuo 1,3 iki 5 kubinių metrų talpos, nuo 60 iki 170 cm skersmens. V.Salli akcentavo, kad konteineriai yra ilgaamžiai (kapsulei ir maišui duodama dešimties metų garantija), užima mažiau vietos, yra didesnės talpos, ekologiški, užkertama galimybė į juos patekti mėgstantiems knaisiotis po atliekas žmonėms ir gyvūnams, taigi nebešiukšlinama aplinka.

Pasižymi didesne talpa

Gamintojai akcentavo, kad įprastuose konteineriuose, ypač vasarą, atliekos pradeda rūgti ir skleisti nemalonų kvapą. “Molok” konteineriuose šiukšlės vasarą negenda dėl iš žemės einančio šalčio, o žiemą dėl žemėje esančios šilumos neužšąla. V.Salli pridūrė, kad esant įprastiems konteineriams 10 kv. m ploto aikštelėje galima surinkti 4,4 kub. m atliekų, o į tokio pat ploto aikštelėje įrengtus “Molok” konteinerius telpa 11,3 kub. m atliekų.

Už ekologiją, aplinkosaugą, pažangą

Daugiau kaip pusę Vilniaus buitinių atliekų surenkančios ir išvežančios bendrovės VSA vadovas D.Kriaučiūnas neslėpė, kad suomiški konteineriai yra gerokai brangesni už įprastus, tačiau teigė, jog įmonės veikla orientuota į ekologiją, aplinkosaugą, pažangą, tad anksčiau ar vėliau teks keisti atliekų surinkimo sistemą.

Generalinis direktorius įsitikinęs, kad bendrovei investicijos turėtų atsipirkti pirmiausia dėl to, kad aptarnaujant naujus konteinerius reikės mažiau žmonių, juos ištuštinti bus galima rečiau. Be to, įrengiant “Molok” konteinerius jiems nereikalingas pamatas, jie sandariai užsidaro, negadina aplinkos vaizdo.

Skatins atliekų rūšiavimą

D.Kriaučiūnas sakė, kad įrengiant atliekų surinkimo aikštelę Visuomenės sveikatos centras reikalauja, kad ji būtų ne arčiau kaip 20 metrų nuo gyvenamųjų namų. Montuojant “Molok” konteinerius tokie apribojimai netaikomi. Suomijoje teko matyti, kad konteineriai yra sumontuoti vos pusmetris nuo pastato.

D.Kriaučiūno teigimu, Lietuvoje atliekų surinkimo aikštelėse ketinama įrengti po tris konteinerius. Vienas būtų skirtas popieriui, kitas - stiklui ir plastmasei, trečias - buitinėms atliekoms. Anot jo, antrines atliekas konteinerius eksploatuojanti įmonė parduotų perdirbėjams, todėl gyventojams tektų mokėti tik už buitinių atliekų išvežimą. D.Kriaučiūnas sakė, kad kol kas bendrovė stengsis naujuosius konteinerius įrengti prie daugiabučių namų, bet neatsisakys bendradarbiauti ir su privatininkais.

Domisi ir panevėžiečiai

“Pirmieji konteineriai jau instaliuoti Vilniuje, jų yra nupirkta ir Kaune,- pasakojo D.Kriaučiūnas.- Dar šį rudenį keli “Molok” konteineriai bus sumontuoti Panevėžyje, vėliau veikla bus plečiama Klaipėdoje, Šiauliuose. Teko kalbėtis su Panevėžio savivaldybės vadovais, tartasi su “Panevėžio specialaus autotransporto” įmone. Panevėžyje buvo pritarta naujovėms ir paprašyta mūsų pateikti skaičius, kiek kainuotų tokių konteinerių įrengimas ir eksploatavimas. “Panevėžio specialus autotransportas” yra pajėgus juos aptarnauti”.

D.Kriaučiūnas sakė, kad bendrovė VSA iš Suomijos ketina eksportuoti įvairios talpos “Molok” konteinerius, tačiau jis mano, kad populiariausi bus 1,3 ir 5 kub. m talpos. Beje, įdiegiant naują atliekų surinkimo sistemą gyventojai bus skatinami rūšiuoti atliekas. 

Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com

G.Subačiaus nuotr. Pirmoji “Molok” konteinerių aikštelė sumontuota Vilniuje.