Cukraligės, arba cukrinio diabeto, pavadinimas kilęs iš graikų žodžių „diabetes mellitus“ – cukraus praėjimas – tai yra išsiskyrimas per inkstus, nes ši liga pirmiausia buvo nustatyta radus cukraus šlapime.

Pats pavadinimas – cukrinis diabetas – neapibūdina šios ligos iš esmės, tačiau jis liko. Ilgus amžius pasaulio mokslininkai tyrinėjo diabetą, aiškinosi priežastis, ieškojo įvairių gydymo bei profilaktikos būdų, ir tik daugiau nei prieš šimtą metų rastas ryšys tarp cukrinio diabeto ir kasos veiklos sutrikimo. Tai buvo didelis atradimas, nes paaiškėjo diabeto esmė. Praėjusiame amžiuje diabetas buvo visiškai ištirtas, išaiškintos jo formos, rūšys, sąsajos su kitomis ligomis, surasti ir patobulinti gydymo būdai, metodai, gautas ir išgrynintas insulinas, sukurti įvairūs medikamentai šiai ligai gydyti.

Cukraligė nustatoma tiriant cukraus, tiksliau – gliukozės, kiekį kraujyje, t.y. glikemiją. Cukraligė nėra paprastas gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, tai yra sudėtinga medžiagų apykaitos liga. Kodėl? Cukrinio diabeto patogenezėje svarbiausia yra kasoje esančių B ląstelių, kurios gamina insuliną, funkcija. Jeigu šios ląstelės nustoja gaminti insuliną staiga, tai išsivysto pirmo tipo diabetas. Šiuo atveju yra absoliutus insulino nepakankamumas.

Antro tipo diabetu susergama dėl kasos B ląstelių išskiriamo hormono – insulino – sekrecijos sutrikimo ir dėl audinių rezistentiškumo insulinui. Vadinasi, insulino nepakankamumas yra santykinis, insulinas „nekokybiškas“ ir neatlieka savo darbo. Insulino kasa pradeda gaminti net labai daug. o insulino „darbas“ yra labai sudėtingas: įvairiuose audiniuose gerina gliukozės transportavimą, stimuliuoja gliukozės atsargų – glikogeno – sintezę kepenyse, slopina gliukozės gamybą iš riebalų, slopina glikogeno naudojimą, taip mažindamas cukraus kiekį kraujyje. Insulinas dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje.

Dar yra kiti cukrinio diabeto tipai: kai dėl įvairių priežasčių pašalinama kasa, kai dėl sunkių ir dažnų kasos uždegimų bei įvairių cheminių medžiagų pažeidžiamos ir B ląstelės. Cukraligė išsivysto ir sergant įvairiomis genetinėmis ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Antro tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma, apibūdinama insulino padidėjusia sekrecija ir audinių atsparumu (rezistentiškumu) insulinui. Šia diabeto forma serga 80–90 procentų visų kamuojamų cukraligės ligonių. Dauguma žmonių, sergančių šio tipo diabetu, yra nutukę, o dėl to dar labiau didėja rezistentiškumas insulinui.

Kas yra rezistentiškumas? Tai patologinė organizmo būklė, kai nuolat didėjantis insulino kiekis nesumažina gliukozės kiekio kraujyje. Nors ligos pradžioje didelis insulino kiekis pajėgia sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. Tai vadinama kompensaciniu atsaku į rezistentiškumą insulinui. Dėl šių procesų galima paaiškinti ir lėtą, besimptomę ligos pradžią. Pacientai nieko nejaučia, nenurodo jokių cukraligei būdingų požymių. Labai dažnai padidėjusi glikemija randama atsitiktinai. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus, turintis antsvorio, pasitikrintų cukraus kiekį kraujyje.

Tikrintis reikia, jei esate vyresni nei 40 metų, sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, jei jūsų giminėje yra sergančiųjų cukralige, jei daug rūkote, jei sergate kitomis endokrininėmis ar lėtinėmis ligomis, jei vartojate hormoninius preparatus.

Pirmieji ligos požymiai ir simptomai nebūna ryškūs, jie gali progresuoti ir ryškėti mėnesiais bei metais. Tai troškulys, dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, šlapimo nelaikymas, kūno niežulys, greitesnis nuovargis, atsiradusios dažnos grybelinės ar bakterinės infekcijos, kojų ir rankų tirpimas bei skausmas, regos sutrikimai, kartais sunkiai paaiškinami simptomai. Dėl neryškių simptomų padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai nustatomas atsitiktinai. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje dar nereiškia, kad sergate cukralige. Iš pradžių gali būti tik gliukozės apykaitos sutrikimas – sutrikusi glikemija nevalgius arba gliukozės toleravimo sutrikimas. Šis gliukozės apykaitos sutrikimas – tai laiptelis į daug sunkesnę ligą – cukraligę. Gliukozės apykaitos sutrikimas gali trukti nuo vienerių iki dešimties metų, todėl cukralige susergama lėtai. Ši liga kiekvienam išsivysto skirtingai – vienam lėčiau, kitam greičiau ir priklauso nuo įvairių aplinkybių.

Ar sergate cukralige, ar gliukozės apykaitos sutrikimu, jums padės išsiaiškinti gydytojas endokrinologas, atlikęs specialius tyrimus.

Ar galima atitolinti antro tipo cukraligės pradžią? Taip. Tai priklauso nuo paties paciento. Pirmiausia reikia sureguliuoti mitybą ir atsikratyti antsvorio. Atsisakyti valgyti daug saldumynų, riebaus ir gausaus maisto. Pagrindinis rodiklis, kuris parodo, kad mityba yra subalansuota, tai svoris, arba tiksliau – kūno masės indeksas, jis neturėtų būti didesnis nei 25 ir niekada neviršyti 27.

Reikėtų didinti fizinį aktyvumą, ypač tuomet, kai darbas yra sėdimas arba pasikeičia gyvenimo būdas, pavyzdžiui, išeinama į pensiją. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio, negerti daug alaus. Reikia gydyti kitas lėtines ligas – hipertenziją, išeminę širdies ligą, lėtines kepenų bei kitas. Nepamiršti dažniau tikrinti glikemiją ir, esant padidėjimui, pasitarti su šeimos gydytoju.

Nereti atvejai, kai antro tipo cukraligė pirmą kartą nustatoma jau esant diabetinėms komplikacijoms. Tai rodo, kad nediagnozuota ir negydoma liga sergama jau daugiau kaip 4-5 metus. Dažniausia komplikacija, randama pirmą kartą diagnozuojant cukraligę, yra nervų pakenkimas – polineuropatija ir akių tinklaines kraujagyslių pakenkimas – retinopatija. Kitos komplikacijos, pavyzdžiui, inkstų pakenkimas – nefropatija, kojų kraujagyslių pakenkimas – angiopatija, išsivysto vėliau.

Susirgus cukriniu diabetu ir laikantis nurodytos dietos, reguliariai vartojant paskirtus vaistus, laikantis nurodyto režimo, kurį laiką galima išvengti arba atitolinti diabetines komplikacijas. Tai labai svarbu, nes jos pavojingos. Kiekvienam sergančiajam antro tipo cukralige būtina pasitikrinti pas okulistą, neurologą ir endokrinologą kasmet, o pas kitus specialistus – pagal reikalą.

Nijolė Vezbergienė, gydytoja endokrinologė