Pirmieji išbris eksportuotojai?

Finansų analitikai ir ekspertai verslininkams, norintiems išgyventi ekonomikos nuosmukį, savo jėgas ir idėjas siūlo nukreipti į eksportą – jis laikomas tinkamu ekonomikos vaistu Lietuvos regionams bei miestams.

Ne išimtis ir Panevėžys, tačiau miestas, garsėjęs didelėmis įmonėmis ir pramone, pastaruoju laiku merdi. Paskutiniuoju mohikanu, kritusiu konkurencinėje kovoje, tapo „Ekrano“ gamykla, didžiąją dalį produkcijos eksportavusi.

Ar Aukštaitijos sostinė vis dar turi užtektinai ambicijų ir potencialo atsitiesti ir būti eksporto miestu?

„Šiandien labai svarbu ieškoti eksporto galimybių, nes Lietuvos rinka, turinti tris milijonus vartotojų, yra pernelyg maža. Įmonės, surasiančios būdų, kaip eksportuoti, persiorientuosiančios, išeis pirmos iš krizės“, – Panevėžio regiono verslininkams praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje prognozavo rinkodaros strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis.

Konferencijoje dalyvavę ekspertai tvirtina, kad ilgus metus vidaus rinkoje dirbusios įmonės galutinai išsisėmė, todėl naujų idėjų paieškos gali padėti išeiti iš sąstingio.

Pritrūko idėjų

„AIM Invest“ finansų analitikas Algimantas Vinauskas pastebi, kad daugelį metų „lietuviškose sultyse“ virusios įmonės prasidėjus sunkmečiui dažniausiai neturi idėjų, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus.

Esą nesvarbu, kur įsikūrusios įmonės, ar jos veiklą plėtotų Vilniuje, ar Panevėžyje, – daugelis vadovaujasi panašiu ydingu mąstymu ir logika.

„Lietuviškų įmonių kultūra yra panaši, todėl jos gyvena panašiomis problemomis. Daugelis Lietuvos bendrovių neįsivaizduoja, kaip veikia didžiosios tarptautinės įmonės. Didžiosios įmonės atneša savo kultūrą ir permainas“, – mano A.Vinauskas.

Anot finansų analitiko, prie naujų sąlygų vienodai sunku prisitaikyti visoms bendrovėms, ne ką geresnė situacija ir sostinėje.

„Vilniuje situacija nėra lengvesnė, kaip daugelis įsivaizduoja, nes vilniečiai buvo labiausiai įsiskolinę, todėl šiuo metu jų perkamoji galia yra gerokai smukusi. Šiuo metu dingsta vidurinioji klasė, žmonės džiaugiasi galintys išmokėti skolas“, – situaciją sostinėje komentavo A.Vinauskas.

A.Vinauskas mano, kad provincijoje verslas nenukentėjo taip smarkiai kaip Vilniuje, todėl joje smukimas nebuvo toks įspūdingas.

Pasigenda valstybės aktyvumo

L.Šimonis pritaria tarp verslininkų populiariai minčiai, kad ekonomikos sąstingio metu valstybė turėtų labiau skatinti eksportą, tačiau tik tose srityse, kuriose sukuriama didelė pridėtinė vertė.

„Skeptiškai vertinu valstybės investicijas lengvojoje ir baldų pramonėse, nebent tai būtų unikalios įmonės, sukuriančios didelę pridėtinę vertę. Tačiau jei sukuriama 500 mažai apmokamų darbų vietų, tokiu atveju reikia pasakyti ačiū – tokių investicijų mums nereikia. Turi būti eksportuojami didelės pridėtinės vertės produktai, o žmonės užsidirbtų didelius atlyginimus“, – teigė L.Šimonis.

Pašnekovai mano, kad valstybei nukreipti visą dėmesį į eksportą nėra tikslinga. Vidaus vartojimą galėtų išjudinti investicijos į valstybės infra-struktūros objektus.

„Pamirštama, kad kalbant apie eksportą Lietuvoje žlugdomas vidaus vartojimas, o būtent jis per ankstesnes krizes Lietuvą išgelbėjo, tai pripažįsta Europos ekspertai. Pati valstybė turėtų investuoti į infra-struktūrą, pavyzdžiui, iš stadionų statybų Vilniuje ir Kaune uždirbtų ne tik statanti įmonė, bet ir kitos, iš kurių būtų perkamos paslaugos“, – tvirtino A.Vinauskas.

Finansų analitikas mano, kad vienos pirmųjų pradės atsigauti ir tos įmonės, kurios neprisipirko nekilnojamojo turto – jis šiuo metu esąs inkaras, verslininkus traukiantis žemyn.

Kliūtys – galvoje

Ar Panevėžio įmonės galėtų tapti eksporto miestu? Finansų ir rinkodaros specialistai mano, kad viskas priklausys nuo pačių miesto verslininkų ir kokių iniciatyvų jie imsis.

„Panevėžys, kaip ir Vilnius ar Kaunas, ar bet kuris kitas Lietuvos miestas, yra eksportuotojas. Žinau verslininkų, kurie gyvendami viename mažame Lietuvos miestelyje pardavinėja savo kuriamus produktus visame pasaulyje. Taip, tai daroma internetu, tačiau tai yra pasaulyje paklausus produktas. Tai pavyzdys, kaip žmonės nebijo permainų, ir jei mes nesikeisime, liksime toje pačioje vietoje kaip dabar. Kalbama, kad mieste sužlugo pramonė, nes sugriuvo „Ekrano“ gamykla, bet pažiūrėkime į Kauną, kuriame bankrutavo ne ką mažesnės įmonės, tokios kaip „Banga“. Pradžioje buvo blogai, bet vėliau sugriuvusių gamyklų pagrindu atsirado ne viena įmonė, kurios labai sėkmingai dirba užsienyje“, – įsitikinęs L.Šimonis.

A.Vinauskas mano, kad nemažai Lietuvos įmonių per daugelį metų taip ir neperžengė sienų barjero. Kaip priešingas pavyzdys pateikiami emigracijoje gyvenantys verslininkai, kurie ne tik sugebėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, bet ir sėkmingai dirbti.

„Norime užsidaryti tarp savo sienų, latvius dar laikome kaimynais, bet lenkų jau bijome, o vokiečiai beveik neegzistuoja. Esame ta pati rinka vienoje Europoje ir nereikia bijoti. Pavyzdys – emigrantai iš Lietuvos, atrodo, nieko ypatingo nepadarę, tik emigravę, tačiau jau kurį laiką užsienyje sėkmingai pardavinėja lietuviškus produktus. Jie neturėjo kitos išeitis. Kliūtis eksportuoti – mes patys. Manome, kad jei gyvename Panevėžys, esame provincija ir turime dirbti tik Panevėžyje. Visos šalys yra pasiekiamos ranka, o visos kliūtys yra mūsų galvoje“, – pašnekovui pritarė A.Vinauskas.

Mantas TOMKŪNAS

A.Repšio nuotr. Permainos. Bankrutavusi „Ekrano“ gamykla neretai pateikiama kaip griuvusios miesto pramonės pavyzdys, tačiau naujos idėjos galėtų grąžinti prarastas pozicijas.