Atgauti nebesitiki

Sunkmečio smaugiama Panevėžio savivaldybė planuoja atsisakyti pretenzijų į daugiau nei 207 tūkst. Lt. Tokią sumą siūloma nurašyti kaip beviltišką keturiolikos įmonių skolą už nesumokėtą žemės nuomos mokestį.

Savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės teigimu, skola susidarė per 2003–2008 m. Nė viena iš prasiskolinusių bendrovių veiklos nebevykdo – vienos likviduotos dėl bankroto, kitos – pačių savininkų sprendimu. Nors, vedėjos tikinimu, Savivaldybė buvo įtraukta į kreditorių sąrašus, tačiau atgauti pinigus nebeturi vilčių.

„Su kreditoriais atsiskaitoma pagal eilę. Pirmiausia pinigus atgauna darbuotojai, paskui – „Sodra“, o Savivaldybė priskiriama tik prie trečios eilės kreditorių ir galimybė atgauti skolą yra tik tada, jei įmonės turi parduodamo turto. Šiuo atveju Savivaldybės kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti“, – aiškino O.Chomentauskienė.

„Semos“ neįveikė

Vedėjos teigimu, paraginimus atsiskaityti Savivaldybė siunčia, jei pasibaigus mokėjimo terminui įmonė nors dieną delsia.

„Iš pradžių siunčiame švelnesnius raginimus, paskui jau perspėjame, kad kreipsimės į teismą. Kai kuriuos skolininkus tai paveikia“, – tikino O.Chomentauskienė.

Per metus Savivaldybė surenka 3,7 mln. Lt žemės nuomos mokesčio.

Iš keturiolikos beviltiškų Savivaldybės skolininkių didžiausia – birželį iš juridinių asmenų sąrašo išregistruota buvusi spirito gamykla „Sema“.

Nebeegzistuojanti bendrovė Savivaldybei paliko daugiau nei 71 tūkst. Lt skolą.

Įmonei bankroto byla iškelta dar 2005-aisiais. Bendrovės skolos siekė per 12 mln. Lt. Dalis įkeistų „Semos“ pastatų atiteko bankui, kiti parduoti iš varžytinių. Iš 150 įmonės kreditorių – 72 jos pačios buvę darbuotojai.

Skolomis suabejojo

Įmonės bankrotą administravusios Irenos Kleivienės teigimu, atsiskaityta tik su pirmos ir antros eilės kreditoriais, kiti atgavo bent po trečdalį skolų.

Miesto Tarybos nariai suabejojo, ar pagrįstai Savivaldybė ketina užmerkti akis prieš buvusios spirito gamyklos skolą.

„Man nesuprantama, kaip „Sema“ galėjo išsisukti nuo žemės mokesčio ir šitiek likti skolinga. Negaliu kelti rankos už lengvabūdišką nurašymą“, – teigė krikdemas Julius Beinortas.

Pakelti rankų nesiryžo visa miesto Taryba. Kodėl atsirado beviltiška skola ir ar iš tiesų jos neįmanoma atgauti, dar aiškinsis Savivaldybės kontrolieriai.

Prieš porą mėnesių miesto Taryba sutiko kaip beviltišką nurašyti Nakvynės namų 612 tūkst. Lt skolą.

Ji susidarė per 2002–2005 m. išblaivinimo įstaigos klientams nesumokėjus už paslaugas.

Panevėžio socialinės paramos centro direktoriaus Valdemaro Misevičiaus teigimu, kai kurių klientų, per metus Nakvynės namuose pabuvusių keliasdešimt kartų, skola siekė dešimtis tūkstančių litų.

Jas nurašyti apsispręsta skolininkams dingus kaip į vandenį.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ