Tarpininkavimas – nemokamas

Nerandantiesiems darbo Lietuvoje valdžia skelbia turinti gerą naujieną: privačios įdarbinimo agentūroms nebegalės imti mokesčio už tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas. Be to, bus sudarytos sąlygos, kad rastųsi daugiau tokių paslaugų teikėjų ne tik tarp lietuvių, bet ir užsieniečių iš Europos Sąjungos šalių.

Įdarbinimo agentūroms nebereikės išsiimti licencijų, pakaks apie savo veiklą teikti ataskaitas Lietuvos darbo biržai.

Tiesa, jas ir toliau prižiūrės tos pačios institucijos – Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.

Tačiau ir gyventojai, ir įdarbinimo paslaugas užsienyje teikiančios agentūros pasigedo konkretesnių paaiškinimų, kaip realiai tai bus įgyvendinta.

Įdarbinimo agentūros nesibaimina, kad negalės imti mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, bet joms nesuprantama, kaip reikėtų verstis, jei jų klientams būtų draudžiama mokėti už dokumentų tvarkymą ir kitas paslaugas.

Be to, kai kurių įdarbinimo agentūrų vadovai svarsto, kad, panaikinus licencijas, gali padaugėti apgavysčių.

„Licencija įpareigoja dirbti sąžiningai, nes kitaip ją gali prarasti“, – aiškina jie.

Bedarbiams, dabar agentūroms už darbo suradimą užsienyje, dokumentų sutvarkymą ir kai kurias kitas paslaugas klojantiems nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, neaišku, už ką konkrečiai turės mokėti, o ką gaus už dyką.

„Kas mums iš to, jei įdarbinimo agentūros tarpininkavimo mokestį įskaičiuos į kitas paslaugas, už kurias galės imti pinigus“, – svarsto jie.

„Sekundei nepavyko gauti išsamesnio komentaro nei iš Darbo ir Administracinių teisių kodeksų pakeitimus inicijavusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei iš Lietuvos darbo biržos.

Ministerija motyvavo, kad pataisas rengusi darbuotoja dabar atostogauja.

Dirbs lygiomis teisėmis

Gruodžio pabaigoje Seimas priėmė Darbo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, draudžiančias įdarbinimo tarpininkavimo veikla užsiimantiems asmenims imti mokestį iš darbo ieškančiojo.

Teigiama, kad privačios įdarbinimo agentūros turės dirbti taip, kaip valstybinės darbo biržos, ir bedarbiams teikti darbo paieškos paslaugas nemokamai.

Įteisinus tokias nuostatas, esą daugiau žmonių, norinčių dirbti užsienyje, galės pasinaudoti įdarbinimo agentūrų paslaugomis.

Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo sąlygų pažeidimą numatytos piniginės baudos.

Šiais pakeitimais siekiama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų nuostatas ir civilizuotus santykius tarp darbdavių, įdarbinimo agentūrų ir darbo ieškančių asmenų.

Įdarbinimo agentūroms už surastą darbuotoją turi sumokėti ne pastarasis, o darbdavys, kuriam to darbuotojo reikia.

Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas galės teikti ne tik Lietuvos darbo birža ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje, bet ir kiti juridiniai asmenys ar jų filialai, įsteigti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Įdarbinimo užsienyje paslaugas taip pat galės teikti ir fiziniai asmenys.

Dar viena naujovė – atsisakoma Lietuvos gyventojų įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Tačiau įdarbinimo užsienyje paslaugų teikėjai privalės informuoti Lietuvos darbo biržą apie savo statusą ir veiklą, gyventojams suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.

Teigiama, kad gavus tokią informaciją bus žinoma, kiek Lietuvoje veikia privačių įdarbinimo agentūrų. Neliks kliūčių ir apribojimų įdarbinimo paslaugoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

Įdarbinimas kainuoja

„Sekundės“ kalbintų įdarbinimo paslaugas užsienyje teikiančių agentūrų vadovai teigė kol kas su įstatymų pakeitimais nesusipažinę, tad gali tik teoriškai svarstyti, kaip tai paveiks jų veiklą.

Bendrovės „Darbintera“ direktorė Relanda Jonaitienė tikino, kad agentūra ir dabar neima mokesčio už tarpininkavimo paslaugas, tačiau klientų, kuriems suranda darbą, prašo susimokėti už dokumentų rengimo, vertimo ir kitas paslaugas. Bedarbiui tai kainuoja apie 700 litų.

Direktorės teigimu, iš tiesų įdarbinimo paslaugos atsieina apie du tūkstančius litų, tačiau didžiąją dalį išlaidų dengia užsienio darbdavys, tad klientui tenka susimokėti tik dalį.

R.Jonaitienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kaip agentūros išgyventų, jei joms apskritai būtų draudžiama imti pinigus už įdarbinimo paslaugas.

„Nebent tos agentūros dirbtų su darbdaviais ir jie kompensuotų visas išlaidas. Bet, kiek žinau, dabar to nėra. Daugelis agentūrų ima mokestį ir gerokai didesnį nei mes“, – kalbėjo ji.

Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios bendrovės „Euro kryptis“ vadovė Lina Paulauskienė nenorėjo atskleisti, kiek klientas turi susimokėti agentūrai, bet neneigė, kad ima mokestį.

Pasak jos, dokumentų tvarkymas, vertimo ir kitos paslaugos kainuoja ir laiko, ir pinigų, tad nerealu jas teikti už dyką.

VĮ Užsienio kalbų mokymo centro projektų vadovas Donatas Bakutis teigė neįsivaizduojantis, kaip bedarbiams pavyks sutaupyti.

Įmonė iš savo klientų, kuriems suranda darbą užsienyje, ima tam tikrą mokestį, bet neišskiria paslaugų kainos.

„Atsisakyti mokesčio negalime. Dirbame ne tiesiogiai su darbdaviais užsienyje, o su agentūromis, joms turime mokėti komisinius. Taigi privaloma imti komisinius iš savo klientų, antraip patirtume nuostolį“, – aiškino jis.

Pašnekovo žiniomis, tokiu principu dirba daugelis įdarbinimo agentūrų.

D.Bakutis svarstė, kad tos agentūros, kurios dabar ima atskirą mokestį už tarpininkavimą, nuo Naujųjų veikiausiai jį kitaip pavadins arba įskaičiuos į kitas paslaugas.

Inga SMALSKIENĖ

Nuotr. Laimės paieškos. Sunkmečiu dar daugiau gyventojų panoro emigruoti į užsienį.