Apie aurą negalvoja

Ant naujosios Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės 38 metų Kristinos Vareikienės darbo stalo tebestovi jos pirmtako Stasio Karčinsko šeimos nuotrauka. „Nespėjau nuimti“, – kiek sutrikusi šyptelėjo svarbų postą Savivaldybėje daug kam netikėtai užėmusi moteris.

Pasikalbėti su „Sekunde“ ji nesėdo į odinę direktoriaus kėdę. Iš anksto sutarėme, kad nebus kalbama apie darbą, nors akivaizdu, jog K.Vareikienei ši tema lengvesnė. Žurnalistei pajuokavus, ar po STT pareigūno apsilankymo šiame kabinete neliko blogos auros, ji patikino: iš karto užgriuvo tiek darbų, kad neturinti kada apie tai galvoti.

Aukštas pareigas gavusi jauna, simpatiška moteris, be abejo, puikiai suvokia, kad ne tik į darbą, bet ir į ją pačią bus žiūrima pro didinamąjį stiklą. K.Vareikienė neslėpė, kad jos laukiantis viešumas labiau trikdė artimuosius.

Kai duktė tėvams užsiminė svarstanti pasiūlymą užimti administracijos direktoriaus postą, jie iš pradžių raminosi, kad atsiras daugiau kandidatų. Kai paaiškėjo, kad ne, pasveikino dukterį.

K.Vareikienė sakė esanti dėkinga artimiems žmonėms už tai, kad ją palaikė sunkiomis gyvenimo akimirkomis, o aplankius sėkmei džiaugėsi kartu su ja. Direktorės sūnus 14 metų Povilas motinai kaip tikras vyras paspaudė ranką. O K.Vareikienė su savo vaiku pasikalbėjo irgi kaip su tikru vyru – paprašė jo nekrėsti jokių eibių, kad paskui jai nebūtų nemalonumų. Povilas mamai pažadėjo.

„Mudviejų santykiai draugiški. Nesu pamokslaujanti motina. Noriu, kad tarp mūsų būtų abipusis pasitikėjimas ir supratimas“, – kalbėjo ji.

K.Vareikienei skaudu, kad to nepavyko pasiekti santykiuose su vyru. Prieš šešerius metus oficialiai išsituokusi moteris visiems laikams neužtrenkė durų buvusiajam. Dar kelis kartus juodu mėgino viską pradėti iš naujo – gyveno kartu.

Dabar jau pusmetis, kai K.Va-reikienė gyvena tik su sūnumi nuosavame dviejų aukštų name Dembavoje. Po skyrybų būstą jai paliko verslininkas vyras. Pasak jos, turtą pasidalino be teismų, gražiuoju. Taip pat susitarė ir dėl sūnaus išlaikymo.

Gal laisvai moteriai lengviau daryti karjerą? K.Vareikienės nuomone, šeiminė padėtis šiuo atžvilgiu įtakos neturi.

„Esu paprastas žmogus. Mokiausi, dirbau paprastus darbus. Dėl to tik džiaugiuosi, nes eidama įvairias pareigas įgijau vertingos patirties. Savivaldybėje dirbu nuo 1990 metų, tiesa, buvo maždaug trejų metų pertrauka. Nebūčiau sutikusi eiti administracijos direktoriaus pareigų, jei nesijausčiau kompetentinga“, – ir vėl pokalbį darbo link suko pašnekovė.

Planus koregavo gyvenimas

Berčiūnuose, gydytojos odontologės ir veterinarijos specialisto šeimoje gimusi K.Vareikienė baigė J.Balčikonio vidurinę mokyklą. „Esu tiksliukė. Man geriau kalbėti skaičiais, nei pasakoti apie jausmus“, – nusijuokė ji.

K.Vareikienė po vidurinės mokyklos stojo į tuometę Žemės ūkio akademiją studijuoti buhalterijos, bet nesėkmingai. Tais metais pirmenybė mokytis aukštojoje mokykloje buvo teikiama vaikinams, kad jie būtų išgelbėti nuo sovietinės armijos.

Kad metus nesėdėtų sudėjusi rankų, 18-metė mergina įsidarbino Panevėžio savivaldybės Butų skirstymo skyriaus specialiste, po poros metų tapo mero sekretore.

K.Vareikienė nebemėgino stoti į didmiesčių aukštąsias mokyklas. Pasirinko Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetą ir 1995 metais įgijo gamybos vadybos specialybę.

Paklausta, kodėl liko Panevėžyje, ji atsako, kad taip susiklostė aplinkybės.

„Reikėjo mamai padėti slaugyti tėtį. Jis dar būdamas jaunas, 1983 metais, pateko į avariją ir liko sėdėti neįgaliojo vežimėlyje“, – pasakojo K.Vareikienė.

Ji ištekėjo, susilaukė sūnaus. Jauna šeima apsigyveno Dembavoje, nuosavame name. K.Vareikienė sakė, kad namą padėjo statyti vyro tėvai. Jame ji iki šiol gyvena su sūnumi.

Administracijos direktorė norėtų, kad apie šeiminį gyvenimą nereikėtų kalbėti būtuoju laiku.

„Skyrybos man skaudi tema. Tai labai asmeniška. Manau, kad tos nuoskaudos, kurias nešiojamės abu su buvusiu vyru, turėtų ir likti tik mūsų“, – sakė ji.

K.Vareikienė ilgam nutilo paklausta, ar jai teko patirti vyro psichologinį ir fizinį smurtą, nes tai yra dažna skyrybų priežastis.

„Jeigu mes išsiskyrėme, vadinasi, tarp mūsų buvo konfliktų. Tokių, kurių nesugebėjome užglaistyti“, – prisipažino.

Išsiskyrusios statusas negąsdino

Politikė tvirtino, kad jos, skirtingai nei kai kurių kitų moterų, negąsdina išsituokusiosios statusas. Ji įsitikinusi, kad ir apie vyrą, ir apie moterį sprendžiama iš elgesio ir darbų.

K.Vareikienė teigė, kad šeima jai didelė vertybė. Ji nuoširdžiai žavisi tomis šeimomis, kuriose vyrauja darna ir ramybė.

Administracijos direktorė tikino iš aplinkinių nepatyrusi jokio neigiamo požiūrio, kad yra išsiskyrusi, o į apkalbas nekreipianti dėmesio. Kad ir tokias, jog ją ir buvusį vicemerą, kyšininkavimu įtariamą Kastytį Vainauską sieja artima draugystė.

Pasak jos, tikra tik tai, kad jie priklauso tai pačiai partijai Tvarka ir teisingumas.

„Gyvename tik dviese su sūnumi, bet mano namai nėra tušti. Auginu du šunis, katiną, turiu akvariumą. Taigi šeimyna kaip reikiant“, – patikino juokdamasi.

K.Vareikienė teigė namuose nepasigendanti vyriškų rankų, jai padeda sūnus. Šią žiemą, kai tiek daug sniego, jie abu draugiškai darbuojasi kieme su kastuvais.

Moteris pasidžiaugė, kad Naujuosius kartu su sūnumi ir draugėmis sutiko prie jūros, Palangoje. Tai buvo sena jo svajonė. K.Vareikienė sakė, kad dabar, kai gyvena tik dviese su sūnumi, kur nors išvažiuoja dažniau nei anksčiau, kai šalia buvo vyras.

„Jis nelabai norėdavo. Kaip sakoma, verslininkai atostogų neturi. Dažniausiai atostogaudavau su vaiku“, – kalbėjo ji.

Paklausta, ar dabar, kai ji nebegyvena su vyru, jai finansiškai sunkiau, juolab kad reikia išlaikyti dviejų aukštų namą, K.Vareikienė atsakė niekada nebuvusi ponia, neskaičiuojanti pinigų.

„Aš žinau savo pajamas ir planuoju išlaidas“, – teigė ji.

Mėgsta puošti aplinką

Administracijos direktorė ypatingų pomėgių neturi. Laisvalaikiu ji mėgsta skaityti, neseniai buvo įnikusi megzti, bet dabar tam nebeturi laiko. Nuo pavasario iki vėlyvo rudens K.Vareikienė su malonumu triūsa prie namų: sodina, persodina, komponuoja augalus. Ji dievina gėlynus ir daug laiko skiria jiems puoselėti.

„Labai laukiu pavasario, kai viskas sužaliuos“, – kalbėjo valdininkė. Tačiau ji svarsto, kad atsakingos pareigos pareikalaus paaukoti dalį laisvalaikio.

„Žinojau, kur einu, ir esu nusiteikusi dirbti daugiau nei iki šiol. Nors, tiesą sakant, dirbau irgi nemažai“, – teigė ji.

K.Vareikienė dvejus metus turi ir visuomenines pareigas. Ji yra Dembavos bendruomenės pirmininkė. Moteris svarsto, kad dabar, kai yra labiau užimta, negalės tinkamai rūpintis bendruomenės reikalais.

Jos kredo – kiekvienas darbas, kurio imiesi, turi būti padarytas tik labai gerai. „Galbūt ne visada taip išeina, bet stengiuosi“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovė.

Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 6 d. "Sekundėje"

Inga SMALSKIENĖ