Kaimą gąsdino meška

Tiek velnių, čigonų, žydukų, vaistininkų ir kitų persirengėlių Panevėžys turbūt nebus matęs, kiek jų susirinks į Užgavėnių šventę šiemet. Kaip sukurti kuo baisesnę, įmantresnę, juokingesnę kaukę, išmokyti panevėžiečius sumaniusios muziejininkės pačios liko apstulbusios, kai savaitgalį šeimos pradėjo plūsti į Kraštotyros muziejų.

Tėvai su vaikais, seneliai su anūkais iki alkūnių klijais ištepliotomis rankomis muziejuje iš lino atraižų klijavo velniams vešlius antakius, lipdė storas nosis, vėlė pakulas plaukams – kūrė kaukes po savaitės šurmuliuosiančioms Užgavėnėms.

„Labai smagu – klijuose maudomės“, – šmaikštavo Panevėžio kolegijos psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius, į muziejų su šeima užsukęs pasimokyti klijuoti kaukes.

Vyro šeimoje Užgavėnės visada triukšmingos ir sočios.

„Pasidarom daug įdomių personažų: velnią, vaikantį senmerges po kaimą, gervę, ožį, kad žydai turėtų ką melžti, barstom pelenus. Kažkada buvau meškos kailiu apsivilkęs – išsigandę šunys kaukdami spruko slėptis, šeimininkai bruko „šnapso“ išgerti, kad greičiau išeičiau. Labai šaunu buvo, viskas gerai baigėsi – mano kūną iš kaimo parvežė į Panevėžį“, – juokavo L.Vasilevičius.

Anot pagoniškąjį tikėjimą išpažįstančio L.Vasilevičiaus, Užgavėnių persirengėliai – ištisas senųjų lietuvių dievybių paradas, anapusinio pasaulio šėlsmas.

„Atėjau pažiūrėti, kaip Užgavėnių prasmę aiškina katalikai. Kaip jie gražiai suderina dvi ideologijas, todėl tradicija ir nemiršta“, – žavėjosi pašnekovas.

Vaikams netinka

Su anūku muziejuje savaitgalį leidusi Danguolė Stapulionienė pasakojo Užgavėnių kaukę gaminanti pirmą kartą.

„Ko gero, išdrįsiu per Užgavėnes užsidėti, nes jau pradeda patikti“, – svarstė D.Stapulionienė.

Nors Užgavėnės – linksma, triukšminga persirengėlių šventė, tačiau tradicijų puoselėtojai pastebi, kad vis dėlto ji skirta suaugusiesiems, o vaikams tokią dieną belstis į visas iš eilės duris prašant blynų ir kakavos netinka.

„Taip, kaip dabar švenčiamos Užgavėnės, man nelabai patinka. Kai nepažįstami vaikai ateina blynų, paprašau jų padainuoti. Deja, dainuoti nemoka. Be to, Užgavėnės – pusbernių, paaugusių piemenų ir suaugusiųjų šventė, nes ji skatina vaisingumą, kad gyvuliai daugiau prieauglio atsivestų, žemė geriau derėtų. Mažiems vaikams nederėtų į tai kištis, jie gali šalia suaugusiųjų šokti, linksmintis, bet ne jie pagrindiniai šventės dalyviai“, – pastebi buvusi mokytoja Aušra Frankienė.

Mokytoja pasakoja, jog pokario laikais Užgavėnių dieną iš Panevėžio žiemą varydavę po kaukėmis iš krepšių pasislėpę persirengėliai.

„Krepšius išpiešdavom, pupom, sagom apklijuodavom, būtinai išverstus kailinius apsivilkdavom. Svarbiausia būdavo persirengti puse vyro, puse moters“, – pasakojo A.Frankienė.

Mokytojos teigimu, kaip Užgavėnės buvo neįsivaizduojamos be kaukių, taip ir be blynų. Tokių, kokiais tuomet vaišindavosi persirengėliai, dabar A.Frankienei nebetenka paragauti.

Vieno iš svarbiausių Užgavėnių patiekalo paslaptis – padažas. Lietinius panevėžietės šeimininkės užpildavo verdančiu pienu užplikyta skysta bulvių koše, pagardinta spirgučiais, svogūniukais. Suvyniotą blyną tiesiog rankomis dažydavo į karštą padažą.

Neišgąsdino net kaina

Užgavėnių kaukes klijuoti į muziejų susirinkusius panevėžiečius mokiusi edukologė Aušra Sidorovienė pripažįsta nesitikėjusi sulaukti tiek susidomėjusiųjų. Muziejininkų nestebina į edukacines programas sugužantys mokiniai, tačiau šeimos ateina kur kas rečiau. Edukologė džiaugiasi, kad suaugusiųjų neišgąsdino net pramogos kaina. Už valandą, praleistą muziejuje klijuojant kaukes, šeimai teko mokėti 6 Lt.

Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 8 d. "Sekundėje"

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ