Aukštaitijos Verslas

Šalčiai tampa išbandymu gamtos mylėtojams


Specialiosios tarnybos, aplinkosauga, gyvūnų globėjai ir mylėtojai – visi šeštadienio pavakarę buvo įtraukti į misiją „Išgelbėti gulbes ant Liberiškio tvenkinio“. Ypatingą operaciją užbaigė patys paukščiai. 

gulbes_ledas_liberiskis_m-blinstrubytes-nuotr

Liberiškio tvenkinys – gulbių pamėgta vieta. Ir sekmadienio rytą čia buvo būreliais ar po vieną besiilsinčių paukščių. M. BLINSTRUBYTĖS nuotr.

 

Gelbėkite gulbes!

Panevėžio gyvūnų globos draugija vakar gavo ne vieną pranešimą apie didelį būrį baltasparnių gražuolių ant Liberiškio tvenkinio. Į draugiją skambinę žmonės būgštavo, kad šios tikriausiai įšalę lede.

Tokia žinia pasiekė ir „Sekundę“. Panevėžietė Vaiva Mockevičienė nerimavo, kad paukščiai tupi ir nejuda iš vietos. Moteris juos pastebėjo važiuodama pro šalį.

„Ten gulbių visada daug tupi. Bet dabar jos įšalusios. Po nakties tikriausiai bus nebegyvos“, – šeštadienio vakarą nuogąstavo pašnekovė.

V. Mockevičienė iškart bandė kviesti pagalba laukiniams paukščiams, tačiau nieko prisišaukti nepavyko.

Panika dėl Liberiškio gulbių tą patį vakarą persikėlė į socialinius tinklus. Gyvūnų mylėtojai stebėjosi, piktinos specialiųjų tarnybų bei aplinkosaugininkų abejingumu ir net ragino patiems pasiimti žibintus ir eiti kapoti ledo kirviais – gulbių vaduoti.

 

Tik ilsisi

Daug ramiau į minėtą situaciją reagavo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. Dar šeštadienio vakarą ji Sekundei.lt patikino, kad baimintis dėl gulbių neverta. Pasak pašnekovės, paukščiai saugiai tupi ant vandens telkinio.

„Mums jau skambino ne kartą šiandien. Konsultavausi su gulbių specialiste: tos gulbės tikrai nešąla – jos ramiai ilsisi. Jeigu šis paukštis tupi pasikišęs snapą po sparnu, surietusi kojas, vadinasi, ji neprišalusi – ji taip šildosi. Jei gulbė įšalusi, ji išskleidžia sparnus, ir aplinkui būna plazdenimo pėdsakai. Ant sniego gali matytis net kraujo lašelių – juk paukštis bando ištrūkti“, – aiškino R. Liberienė.

Tačiau sekmadienio rytą visa sumaištis nurimo. Išsibudinę paukščiai judėjo ir nekėlė jokių įtarimų. Tą portalo korespondentams paliudijo ir ant Liberiškio sutiktas žvejas.

 

Aplinkosaugininkai negelbsti

Norint įsitikinti, kad gulbė sveika, anot R. Liberienės, reikėtų mestelti akmenuką į jos pusę arba sukelti triukšmą.

„O mes padėti niekuo negalime. Dirbame tik su katėmis ir šunimis, – priminė ji. – Panevėžio gamtos mokyklai irgi neleidžiama gelbėti laukinių gyvūnų.“

„Šiuo atveju turėtų rūpintis Gyvūnų globėjų asociacija, kuri vangiai reaguoja į panašius pranešimus“, – pridūrė draugijos vadovė.

Taip pat, R. Liberienės žodžiais, galima kreiptis į Aplinkos apsaugos specialistus. Bet tokiems darbams, kaip lede įšalusių paukščių vadavimas, reikia specialios įrangos, ir ši tarnyba paprastai nevažiuoja į panašius iškvietimus.

Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Gytautas Stukas Sekundei.lt sakė, kad visi 112 telefonu aplinkosaugai skirti pranešimai dėl gyvūnų mūsų regione šią savaitę pasiekia jį. Bet taip pat patvirtino: specialistas nevyks gelbėti gulbių – tai esą ne šios tarnybos pareiga. Tuo, pasak pašnekovo, tikrai turi rūpinti Gyvūnų globėjų asociacija.

„Gulbės taip paprastai neįšąla. Reikėtų jas pabaidyti ir įsitikinti“, – ramino aplinkosaugos atstovas.

 

Randa saugų prieglobstį

Ornitologas Gediminas Eigirdas Sekundei.lt irgi sakė, jog panikuoti dėl Lietuvoje likusių žiemoti gulbių per daug neverta ir tuo labiau – patiems jas gelbėti iš ledo. Minėti paukščiai, anot jo, paprastai randa sau palankias sąlygas ir ant ledo ilgai neužsibūna.

„Kartais žmonės mums paskambina paklausti, ką daryti. Bet išsigąsti nereikia – gulbės pačios savimi pasirūpina. Kaune taip pat gyvena daug šių paukščių: užšalus tvenkiniams, jos buriasi Nemuno properšose, prie Kauno hidroelektrinės“, – kalbėjo ornitologas.

Gulbėms, gamtininko teigimu, reikia vandens. Joms esą nebaisus ir didelis šaltis. Šildosi jos susiglaudusios būriais.

Tik jei gulbė viena ir išskleidus sparnus, tuomet gali būti sužeista ar serganti.

Užėjus stipriems šalčiams ornitologai pataria mūsų kraštuose žiemojančius vandens paukščiai palesinti grūdais ir baltos duonos gaminiais. Tačiau per daug lepinti jų nereikėtų – sparnuočiai pripranta ir nebesistengia patys ieškotis maisto.

Ruta Liberiene 06

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė primena, kad nelaimėn patekusiais gyvūnais rūpintis ir į pranešimus apie juos reaguoti turėtų Gyvūnų globėjų asociacija. ARCHYVO nuotr.

 

Norintiesiems priglausti – įspėjimas

Gelbėti nuo šalčio paukščius parsinešant juos namo svarstančius gamtos mylėtojus – o ši idėja jau irgi plinta per socialinius tinklus, – aplinkosaugininkai primygtinai įspėja to nedaryti.

Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje įstatymas nedraudžia, tačiau tam reikalingas specialus aplinkosaugininkų leidimas. Tokius turi zoologijos sodai, įvairios gyvūnų globos organizacijos, elnių veisėjai. Nesant leidimo, už neteisėtą laukinių žvėrių laikymą gali būti skirta piniginė bauda.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad žmonės kartais perdėtai linkę rūpintis laukiniais gyvūnais ir toks rūpinimasis gali pakenkti.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu vis dažniau primena, jog visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei, todėl imti gyvūnus iš gamtos galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį arba paukštį. Tačiau tokiu atveju privalu nedelsiant kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją. Ar gyvūnui reikalinga globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai arba gyvūnų globos tarnybos specialistai.

Ingrida NAGROCKIENĖ

2017-01-08 13:26


Komentarai

  • Gamtos mylėtoja 2017-01-08 18:21

    O įdomu, ar kas nors iš aplinkosaugininkų buvo nuvažiavę tų gulbių realiai pažiūrėt?