Aukštaitijos Verslas

Dėl tirpstančio meno širdies neskauda


Skulptoriaus Mindaugo Tendziagolskio rankose ledas pavirsta į nežemiškas skulptūras, baldus, kambarius, muzikos instrumentus ar žvakides.

Ledas. Pristatymas.

Dar keli benzininio pjūklo rėžiai – ir žiūrovai skubėjo iš kišenių traukti išmaniuosius telefonus bei įamžinti ką tik sukurtą ledo skulptūrą. U. Mikaliūno nuotr.

 

Ledinis simbolis

Lietuvos kultūros sostinės renginius vainikavo įspūdingas ledo skulptūros pristatymas. Aidint grandininio pjūklo garsams keli šimtai žiūrovų žavėjosi lediniu Lietuvos kultūros sostinės simboliu. Meno kūriniui prireikė daugiau nei 2,5 tonos ledo bei daugiau nei 8 valandų darbo.

39-erių Mindaugas Tendziagolskis su komanda ledo luitus pavertė meno kūriniu. Tiesa, gana šiltas gruodis neleido ilgai džiaugtis ledo skulptūra: pliusinė temperatūra po kelių dienų sunaikino Lietuvos kultūros sostinės simbolį.

„Verkiu kiekvieną kartą“, – šypsojosi M. Tendziagolskis ir surimtėjęs ramiai pridūrė: „Juokauju, žinoma. Ar fejerverkų gaila? Negaila. Čia lygiai tas pats“, – apie savo ledinių darbų laikinumą sako menininkas.

Prisimenant ledo skulptūrą Panevėžyje, vizualizacija slypėjo po papildomu ledo sluoksniu. Prieš pristatymą tai tebuvo keliolikos kvadratinių metrų ledo statinys. Netgi iš pradžių skeptiškai klausiau savęs: nejaugi tai visas kūrinys? Išraižytas lede raides, ornamentus atskleidė paskutiniai grandininio pjūklo rėžiai, po kurių krito gudriai skulptūrą dengęs ledo sluoksnis. Tikrai meistriška, nieko nepridursi.

M. Tendziagolskis prisipažino – tai buvo pirma jo vieša ledo skulptūra. Praeiviai galėjo nuo ryto stebėti, kaip Mindaugas ir komanda ledo luitus paverčia menu.

Tačiau skulptorius nėra retas svečias mūsų mieste. Panevėžyje gyvena menininko sūnus ir dukra. Jie pirmieji pasveikino tėtį užbaigus ir pristačius ledinį Lietuvos kultūros sostinės simbolį.

Dirbti viešai – jokia staigmena, tad praeivių smalsūs žvilgsniai kuriant visiškai netrikdo.

„Būna, kad klausinėja. Mato rankoje pjūklą ir kvailus klausimus pasilieka sau“, – Mindaugui nesvetimas  humoro jausmas.

Smalsūs praeiviai sustoja, žiūri, užkalbina. Kiti klausia, iš kur tiek stiklo.

„Jei viešai dirbi, turi tam nusiteikti, kad tave stebės, galbūt užkalbins ir reikės atsakyti į tam tikrus klausimus. Aš noriai tą darau“, – surimtėjęs sako menininkas.

 

Netikėtas pasiūlymas virto amatu

M. Tendziagolskis kilęs iš Žemaitijos, dabar gyvena Vilniuje. Prieš kokius aštuonerius metus Mindaugas pradėjo kurti ledo skulptūras.

Istorija prasidėjo nuo muzikanto Viktoro Diavaros. Jis užsienyje pamatė ledo bloką su pragręžta skyle, iš kurios galima gerti gėrimus. V. Diavara pasiteiravo, ar galėtų ir Mindaugas tą patį padaryti.

Ledinis baras.

Gerti iš ledinio baro – neeilinė pramoga. M. Tendziagolskio kūryba geidžiama siekiant vakarėliuose originaliai pristatyti naujus gėrimus ar švenčiant kokio nors baro gimtadienį. M. Tendziagolskio archyvo nuotr.

„Atsakiau, galėčiau, bet vien skylę išgręžti neįdomu: galima sukurti tam tikrą formą, skulptūrą. Nuo to ir prasidėjo. Bėgant laikui pasiūlymų tik daugėjo, tad ši veikla iš atsitiktinio pasiūlymo virto rimtu darbu“, – pradžią prisiminė M. Tendziagolskis.

Kokie įrankiai tinka darbui? Iš esmės visi, kuriais apdirbamas medis: kaltai, grąžtai, frezos. Tačiau yra ir specifinių, ledui apdirbti skirtų įrankių.

„Su jais visai kita darbo kokybė. Tiesa, Lietuvoje tokių įrankių nėra, reikia siųstis iš Amerikos ir jie  tikrai brangūs. Pats ledas taip pat nėra pigus. Jei manote, kad tinka bet koks vanduo, klystate. Ledo gamyba brangi, jį šaldome patys. Distiliuojamas vanduo, pašalinamas deguonis, tam reikia daug elektros, nemažos sandėliavimo sąnaudos“, – teigė M. Tendziagolskis

Toks ledas tauresnis, skaidrus tarsi krištolas. Vanduo šaldomas specialioje patalpoje. Vilniuje tam Mindaugas turi įrengtas dirbtuves ir vietą sandėliuoti standartiniais blokais užšaldytam ledui.

 

Paklausu ir žiemą, ir vasarą

Žiemą, ypač prieš didžiąsias metų šventes, darbas veja darbą, tik spėk suktis.

„Atsikeliu ryte, pavalgau, sėdu į automobilį, važiuoju į dirbtuves. Vakare sėdu į mašiną, grįžtu namo, pavalgau ir einu miegoti“, – juokaudamas apie savo dienotvarkę pasakoja skulptorius.

Tačiau įdomu tai, kad vasarą M. Tendziagolskis sulaukia daugiausia užsakymų: vestuvės, įvairios šventės, ledo barai, taurės, ledo pasirodymai.

Ledo skulptūros džiugina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Žiemą egzotikos mažiau, bet vasarą visiems smagu žaisti su ledu.

Ledas„Jeigu neturėčiau sąlygų, vasarą užsiimčiau kitais menais, o ledu – tik žiemą. Kaip ir daro kai kurie ledo skulptoriai. Bet, laimė, sąlygas kūrybai turiu tinkamas“, – sako.

Iš Mindaugo sukurtų ledo taurių jaunieji mielai geria šampaną, o atrakcija tikrai neeilinė ir tai įsimena ilgam. Tik darbo tempas vasarą daug spartesnis, nes ledas greitai tirpsta.

„Visuomet spaudžia laikas. Ledas tokia medžiaga, su kuria turi dirbti sparčiai. Kartais vasarą dirbtuvėse darydamas smulkias detales matai, kad dingsta formos. Tada kiši į šaldytuvą, pašaldai. Po kiek laiko tęsi savo darbą“, – pasakojo M. Tendziagolskis.

Menininkas yra susitaikęs su savo kūrinių laikinumu. Ledinių skulptūrų negali kaupti, kolekcionuoti, parduoti, palikti muziejams.

„Po renginio paprašau fotografų, kad man atsiųstų nuotraukas. Kai švaistaisi benzininiu pjūklu, su fotoaparatu nepalakstysi“, – šypteli Mindaugas.

 

Tendencijų neseka

Galbūt teigti, kad kitų autorių ledo skulptūros M. Tendziagolskiui nėra įdomios, būtų klaidinga, tačiau menininkas specialiai jomis nesidomi.

„Iš principo nieko nestebiu, nes tuomet kyla pagunda kopijuoti. Aš tiesiog viską pats sugalvoju, kuriu taip, kaip moku, vadovaujuosi savo galva ir turimomis technologinėmis galimybėmis“, – prisipažino Mindaugas.

Ledas.

39-erių menininkas specialiai nesidomi ledo skulptūrų tendencijomis, kitų autorių darbais, antraip kiltų pagunda kopijuoti. M. Tendziagolskio archyvo nuotr.

Pradėjęs dirbti su ledu Mindaugas tai vertino kaip eksperimentą. Jei reikėdavo išgręžti skylę lede, tai ir tikrino, kokie grąžtai tinka, kokie – ne. Eksperimentuodamas viską ir atrado. Be to, visagalis internetas leido atsisiųsti reikiamą įrangą.

„Daug kas priklauso nuo to, kokią techniką naudoji. Meniniai sprendimai paklūsta technologiniams dalykams. Vien su pjūklu ir kirviu sunku ką nors nuveikti. Jei reikia tam tikrų plonybių, veidų, reikalingi specialūs įrankiai. Vargu ar pavyktų lede pavaizduoti konkretų veidą rankoje turint tik pjūklą ir kirvį“, – pasakojo M. Tendziagolskis.

Jis vienas garsiausių savo srities specialistų, tačiau ne vienintelis, kuriantis iš ledo.

„Kolegų tikrai daug. Kiekvienas skulptorius gali dirbti su ledu. Daugelis jų keliauja po pasaulį, dalyvauja ledo simpoziumuose. Bet Lietuvoje jie retai kuria, nes reikia tam tikrų sąlygų. O jos gana specifinės, brangios. Nėra Lietuvoje tokios paklausos, kad čia dirbtų keli ledo skulptoriai. Neapsimokėtų kurti“, – rinkos situaciją apžvelgė M. Tendziagolskis.

 

Nesiblaško ir kuria Lietuvoje

Kiti ledo menininkai savo kūrinius pristato toli nuo Lietuvos, Japonijoje, Rusijoje, kitose šalyse, bet Mindaugas neskuba sekti jų pėdomis. M. Tendziagolskis po pasaulį nesiblaško, nes darbų pakanka ir namie.

„Planuoju keliauti ten, kur šilta – pailsėti, išsimiegoti“, – šypsosi menininkas. Kiek surimtėjęs priduria, kad darbus periodiškai pristato įvairiose parodose.

Ledo skulptūra.„Kuriu ne tik iš ledo. Užsiimu konceptualiuoju menu. Neretai piešiu, dažniausiai žmones“, – teigė M. Tendziagolskis.

Menininkas prisipažįsta kartais sulaukiantis pažįstamų moterų prašymo nupiešti jų aktą. Dažnai į rankas Mindaugas paima ir fotoaparatą. Čia jam svarbu emocija, turinys, jausmai.

Fotografija – tik priemonė išreikšti mintį. Jeigu nėra jos, nežinai, ką nori padaryti, nieko ir nepavyks. Kai nekuria iš ledo, nefotografuoja ir nepiešia, drožia iš medžio arba kala iš akmens.

„Esu postmodernistinio meno atstovas, postmodernistinio mąstymo žmogus. O ledas – mano duona. Dažnai kompanijų vakarėliuose norima lede matyti savo įmonės atspindį: inicialus, logotipą. Jei įmonė užsiima kokių nors įrankių gamyba, norės lede matyti konkretų įrankį. Jei užsiima gėlėmis, norės matyti užšaldytas gėles, jei tai konkretaus gėrimo pristatymas, teks užšaldyti to gėrimo butelį.

Visas grožis yra kūrinio funkcionalumas, svarbu, kokią žinią nori pasakyti šiuo kūriniu. Nėra beprasmės kūrybos, nes ledas ir taip gana laikinas dalykas“, – paaiškino M. Tendziagolskis.

 

Kalėdinis barokas

Paklausus apie įsimintiniausią kūrinį, M. Tendziagolskis prisiminė prieš penkerius metus įgyvendintą projektą. 2009-aisiais Vilniuje Rotušės aikštėje sostinės svečiai ir vilniečiai žavėjosi „Lediniu baroku“ – iš ledo pastatytu stulbinamo grožio miestu.

Komanda

M. Tendziagolskis kurdamas Lietuvos kultūros simbolį lede į pagalbą pasitelkė kolegas. U. Mikaliūno nuotr.

„Tai didžiulės komandos darbas. Dirbome labai sunkiai ir daug. Buvau to projekto meno vadovas, todėl ir buvo labai įdomu: pačiam reikėjo ir objektus parinkti, ir komandą sudaryti, ir asistentus rasti. Lietuvoje tai vienas didžiausių ledo projektų. Turbūt didesnio nebuvo. Septyni objektai, o aukščiausio kūrinio aukštis siekė net 8 metrus. Tai buvo pati aukščiausia Lietuvoje iš ledo padaryta skulptūra“, – pasakojo M. Tendziagolskis.

Kelių metrų aukščio statinius iš ledo – pilis, rūmus ir skulptūras – kūrė Mindaugas ir jo kolegos: Rimantas Milkintas, Kęstutis Lanauskas, Marius Zavadskis, Raimondas Dičius, Kęstutis Svirnelis ir skulptorius iš Štutgarto Pablas Vendelis.

Iš viso prireikė net 9 vilkikų ledo, o grupė dirbo keturias dienas ir naktis. Po ledo projekto iškart turėjo prasidėti Kaziuko mugė, taigi skulptūrų, o tai buvo didžiuliai statiniai, turėjo labai greitai nebelikti. „Juos teko išardyti, bet ir jų griovimo darbai buvo sudėtingi“, – vieną įspūdingiausių savo darbų su kolegomis lietuviais ir užsieniečiais prisiminė Mindaugas.

 

Linas JOCIUS

Sekunde.lt

2015-01-04 14:02