„Grandinėlės“ vasara – šokių sūkury


Šių metų vasara Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansambliui „Grandinėlė“ įsimins ne tik veiklos 20-mečio koncertu, respublikiniu vaikų ir moksleivių  choreografinių kolektyvų konkursu „Aguonėlė“, kai buvo pelnyta pirma vieta, ne tik VII Lietuvos moksleivių dainų švente, kurioje dalyvavo net trys ansamblio šokių grupės, bet ir daugybe kitų svarbių renginių bei tarptautinių šokių festivalių.

Anapus Baltijos – pergalės skonis

Tarptautinių šokių festivalių maršrutą dar birželio pradžioje Salo mieste Suomijoje pradėjo ansamblio „Grandinėlės“ patys mažiausi šokėjai – jaunučių grupė. Į šį festivalį „Grandinėlės“ šokėjai vyko jau trečią kartą (prieš tai dalyvavo 2006 ir 2010 m.) Be paradų, koncertų ir kitų atrakcijų, festivalio metu vyko ir dainų konkursas – kiekvienos šalies atlikėjas savo nacionaline kalba atliko pasirinktą dainą.

Festivalyje sėkmė lydėjo mūsų solistę  panevėžietę Liepą Velutytę. Jos atlikta daina „Mano kraštas“ pelnė pagrindinį konkurso prizą ir diplomą. Grįždami į namus ansamblio šokėjai aplankė Helsinkį, o prakaito lašus nuplovė  puikiame vandens atrakcionų parke.

Anapus Atlanto – džiaugsmo ašaros

Tuoj po Joninių „Grandinėlės“ ansamblio jaunuolių grupė, vadovaujama meno vadovės Zitos Rimkuvienės, išskrido į Ameriką. Čia liepos 1 d. drauge su tautinių šokių grupėmis iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Anglijos, Švedijos, Lenkijos, Brazilijos, Argentinos ir Lietuvos Bostono universiteto sporto arenoje dalyvavo XIV lietuvių tautinių šokių šventėje „Su saulele kėliau“.

Tai buvo aštuntoji ansamblio išvyka už Atlanto nuo 1996-ųjų.

XIV šokių šventė, prasidėjusi iškilmingu dalyvių paradu ir pasaulio, JAV, Kanados lietuvių bendruomenių sveikinimais – nuo prologo „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iki finalo – buvo apgaubta  Tėvynės meilės dvasia, o 25-i  šventėje sušokti šokiai buvo tarsi dailiais piešiniais supinti į vieną nepertraukiamą pynę.

Nuo susipažinimo vakaro  iki atsisveikinimo pokylio visus – nuo mažiausio vaikelio iki žilagalvio senelio – jungė lietuviška dvasia.

Ir tai buvo visų mūsų Lietuva – vienintelė ir nepakartojama, stipriu kamienu įaugusi į kiekvieno širdį –  nepalaužiama, nesunaikinama, neišduodama…Tai buvo gyvos tautos, išsibarsčiusios po visą pasaulį, pasididžiavimas. Buvo iki ašarų džiugu regėti tarsi banguojančią šokio jūrą  – 1800 šokėjų, atstovaujančių 7 kraštams, susijungusių į vieną – Lietuvą…

Šiapus Atlanto – išsiskyrimo ašaros…

Po šokių šventės  Bostone ansamblio meno vadovė Zita Rimkuvienė liko Vilniuje, kur penkios jos vadovaujamos šokių grupės dalyvavo VII Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ šokių dienos ir ansamblių vakaro programose. Į Panevėžį buvo sugrįžta tik keliom valandom. Liepos 9 d. „Grandinėlės“ ansamblio jaunių grupė drauge su Naujamiesčio vaikų muzikos mokyklos tautinių instrumentų orkestru „Žilvitis“ (vadovai Asta ir Audrius Derviniai) išvyko į tarptautinį vaikų šokių festivalį Prancūzijoje,  St. Maixent miestelį netoli Atlanto vandenyno.

Šis festivalis ansamblio kraičių skrynioje yra 78-as. Jis  svarbus tuo, kad  lygiai prieš 20 metų (1992-aisiais ), kai tuomečių statybininkų kultūros ir sporto rūmų vaikų ir jaunimo šokių kolektyvui buvo suteiktas „Grandinėlės“ vardas, ansamblis išvyko į St. Maixent pirmą kartą. Paskui buvo daugybė Europos ir pasaulio šokių festivalių.

Įdomu tai, kad šiame Prancūzijos miestelyje jau keleri metai nebėra jokio šokių ansamblio, o tik didžiulis būgnininkų orkestras. Tačiau savivaldybė ir Poitu regiono administracija kasmet  teberengia tarptautinius vaikų šokių festivalius.

Šių metų festivalis surengtas jau 25-ąjį kartą. Jis buvo skirtas jubiliejui ir sutapo su Prancūzijos nacionaline švente – Liepos 14-ąja. Miestelyje vyko didžiulis karinis paradas ir visų festivalio dalyvių koncertas.

„Grandinėlės“ šokėjams buvo smagu šokti tarp tokių egzotiškų šalių kaip Indonezija, Brazilija, Šiaurės Osetija ir kt. šokėjų, nes festivalyje dalyvavo 12 vaikų šokių grupių iš viso pasaulio. Įdomu tai, jog šešių pasirinktų šalių šokėjai (tarp jų ir „Grandinėlės“) gyveno prancūzų šeimose. Mūsų šokėjams, kurie šiam festivaliui rengėsi iš anksto – birželio mėnesį Bendruomenių rūmuose buvo surengta šokių stovykla su prancūzų kalbos mokymu – dėl susikalbėjimo daug problemų nekilo.

Prancūzų šeimos, kurios kasmet priima vis kitas festivalio grupes, yra labai draugiškos, be galo myli vaikus ir stengiasi, kad vaikai, be koncertų, kurie vyko kasdien, galėtų kuo daugiau pamatyti šio turizmu garsėjančio regiono grožybių.

Visą savaitę – nuo festivalio atidarymo iki uždarymo – miesto stadiono didžiulėje scenoje po atviru dangumi buvo pilna žiūrovų, šiltai palaikančių visas  festivalyje dalyvaujančias užsienio grupes.

Festivalis buvo uždarytas visų 12-os šokių grupių bendru šokiu, kvapą gniaužiančiu muzikiniu fejerverku ir išsiskyrimo ašaromis…  Su viltimi, kad kada  nors vėl čia sugrįšime – dabar gal anksčiau nei po 20 metų…

Pakeliui į namus, aplankę Paryžių bei vaikų numylėtą Disneilendą, sugrįžome į Panevėžį. Kitą dieną laukė išvyka į šokių festivalį kalnuose.

Pasaulio vaikai kalnuose

Trumpas atokvėpis, ir „Grandinėlės“ ansamblio jaunučių grupė drauge su Naujamiesčio vaikų muzikos mokyklos tautinių instrumentų orkestru „Žilvitis“ jau riedėjo Lenkijos keliais Krokuvos link. Liepos 22-osios vakare 15 km nuo Slovakijos sienos nutolusiame ir aštuoniasdešimt tūkstančių gyventojų turinčiame Nowy Sacz miestelyje startavo tarptautinis vaikų šokių festivalis „Swieto dzieci gor“ („Pasaulio vaikai kalnuose“).

Šiek tiek vėluodami „Grandinėlės“ šokėjai  atvyko tiesiai į paradą  bei atidarymo koncertą, kuris vyko pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje. Plojant tūkstantinei žiūrovų miniai (šiame regione šimtai turistų atostogas praleidžia kalnų miesteliuose) ir scenoje išsirikiavus 12-os šokių grupių iš Meksikos, Irako, Serbijos, Buriatijos (Rusija), Gruzijos, Lietuvos ir šešioms šokių grupėms iš Lenkijos (Krokuvos regiono), buvo iškilmingai atidarytas XX  tarptautinis vaikų šokių festivalis. Jis truko visą savaitę – nuo sekmadienio iki sekmadienio.

Tai buvo vienas iš gražiausių  ir profesionaliausiai surengtų vaikų šokių festivalių, kuriuose yra tekę dalyvauti „Grandinėlės“ šokėjams per pastaruosius keletą  metų. Visi festivalio koncertai vyko pilnutėlėje miesto sporto arenoje.

Puikus įgarsinimas, kalnų ir miško panoramą įprasminanti scenografija, nuostabi akustika, geras susisiekimas, puikiai suorganizuotas vaikų laisvalaikis, labai geros gyvenimo sąlygos, išvažiuojamieji koncertai po kalnų miestelius, kitų tautų šokių mokymasis, draugystės vakarai prie laužų – visa tai padarė neišdildomą įspūdį.

Šiame festivalyje ir žiūrovai, ir dalyviai galėjo artimiau susipažinti su kiekvienos šalies ne tik muzika, šokiais, tautiniais drabužiais, bet ir nacionaline virtuve.

Lietuvos pristatymas vyko liepos  27-ąją. „Grandinėlės“ šokėjai tarptautinei C.I. O. F. F. komisijai (mieste vyko tarptautinės C.I.O.F.F. komisijos kongresas) rodė konkursinę 30 min. programą, o ansamblio dalyvius lydinčios mamos specialiai įrengtoje palapinėje pristatė lietuviškus nacionalinius valgius. Juos degustavo ne tik festivalio dalyviai, bet ir žiūrovai…

Festivalio programa ir koncertai buvo pritaikyti ir žiūrovams, ir dalyviams, atsižvelgiant į jų amžių, nes  dalyvavo vaikų nuo 7 iki 14 metų šokių grupės.

Paskutinę festivalio dieną po šv. Mišių prie miesto Rotušės vyko festivalio uždarymas. Pasirodė kiekvienos šalies atstovai – šoko savo tautinius ir išmoktus per festivalio savaitę kitų tautų šokius. Nusileidus festivalio uždangai ir išdalinus diplomus bei dovanas („Grandinėlės“ ansamblis pelnė diplomą už aukšto lygio programos pristatymą, estetinius kostiumus ir solo dainavimą) visi dalyviai išvyko į atsisveikinimo vakarą prie laužo.

Išvykome į namus, vildamiesi, kad kada nors čia dar sugrįšime, nes šiame festivalyje per dvidešimt metų buvome pirmoji vaikų šokių grupė iš Lietuvos. Ši išvyka  „Grandinėlės“ mažiesiems šokėjams buvo tarsi tramplinas į kitus Europos festivalius.

Savaitė, praleista nepaprasto gamtos grožio apsuptyje, kiekvieno ansamblio dalyvio atmintyje išliks ilgam. Ir ne vienas ilgėsimės to gražaus ir didingo festivalio, ten gyvenančių  žmonių nuoširdumo.

Festivalio dienomis vietiniai gyventojai vaikams dalijo ne tik ledus, mineralinį vandenį, saldainius, bet ir  meilę, šilumą, dėmesį ir šypsenas.

Iš tarptautinio šokių festivalio Sardinijos saloje su diplomais ir prizais ką tik grįžo ansamblio „Grandinėlė“ jaunimo grupė, o suaugusiųjų šokių ansambliai „Linas“ ir „Miestelėnai“, vadovaujami Zitos Rimkuvienės,  rugpjūčio 12 d. išvyksta į dar vieną  tarptautinį šokių festivalį Belgijoje. Jie atstovaus Lietuvai  XVIII tarptautiniame šokių festivalyje.

Saulė Meilutytė

2012-08-10 07:46


Prisijunkite
FB
Užsiregistruokite
FB