Aukštaitijos Verslas

Gabija Jaraminaitė: „Aš tik ieškau atsakymų, kaip būti laimingai“


Sausio mėnesį Lietuvos kino teatruose pasirodysiančiame vaidybiniame Linos Lužytės filme „Amžinai kartu“ pagrindinį vaidmenį atliko Lietuvos žiūrovams puikiai pažįstama aktorė Gabija Jaraminaitė.

kinas-pagrindine

Gabija Jaraminaitė.

Tris kartus „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui nominuotos aktorės biografijoje yra nemažai vaidmenų, sukurtų debiutuojančių Lietuvos režisierių filmuose. Ne išimtis ir filmas „Amžinai kartu“. Tai antrasis kino projektas, kuriame susitinka aktorė G. Jaraminatė ir režisierė L. Lužytė. Anksčiau Gabija yra sukūrusi ne pagrindinį vaidmenį ironijos kupiname trumpametražiame filme „Jau puiku, tik dar šiek tiek …“ Ironijos nevengiama ir filme „Amžinai kartu“, tik šį kartą filmo dėmesio centre atsidūrusios šeimos laukia kur kas dramatiškesni išbandymai.

Ar prisimenate, kaip sužinojote apie filmą „Amžinai kartu“? Ką tada pagalvojote apie scenarijų ir apie pasiūlymą filmuotis?

Vieną dieną netikėtai susitikau Liną Lužytę, pas kurią jau buvau nusifilmavusi filme „Jau puiku, tik dar šiek tiek…“, ir ji man pasakė, kad rašo scenarijų man ir Dainiui Gavenoniui. Aišku, buvau labai pamaloninta. Toks pasitikėjimas labai sujaudino. Tačiau nežinojau, nei kada tas scenarijus bus parašytas, nei to, ar pagal jį kada nors bus kuriamas filmas. Nors, reikia pripažinti, kad Linos tikėjimas savo idėjomis ir tikslais yra tikrai įkvepiantis.

Kaip vertinate savo personažo poreikį kurti tobulo gyvenimo įvaizdį? Iš kur sėmėtės įkvėpimo šiam vaidmeniui?
Tobulybės siekimas suprantamas kiekvienam. Ypač moterims. Juk jos nori ir siekia tobulos šeimos, tobulo vyro, tobulų vaikų, tobulos savęs. Išgirdusi ir supratusi, apie kokią moterį nori papasakoti Lina, pradėjau ieškoti tos moters savyje, arba tiksliau, – savo patirtyse, išgyvenimuose. Juk aš pati esu dukra, mama, buvau žmona. Man tos moters noras būti laimingai labai suprantamas, tik gal priemonės nėra labai tinkamos, nes tu gali kontroliuoti tik save, kitų nesukontroliuosi ir nenurodysi, kaip jiems elgtis, kad tu būtum laiminga.
Su režisiere L. Lužyte dirbote ir „Jau puiku, tik dar šiek tiek…“ filmavimo aikštelėje. Ar jums neatrodo, kad filmo „Amžinai kartu“ veikėjos gyvenimas yra prieš tai buvusio trumpametražio filmo pagrindinės veikėjos gyvenimo tęsinys?
Man taip neatrodo vien todėl, kad „Jau puiku, tik dar šiek tiek…“ yra ironiškas filmas, ten viskas šiek tiek sutirštinta, „susatyrinta“, o „Amžinai kartu“ mes kūrėme dramą, nors ir čia galima rasti Linai būdingos ironijos. Abiejų filmų tema panaši – tobulesnio gyvenimo siekimas, tik „Amžinai kartu“ istorija mums nebuvo juokinga.

Kokie buvo didžiausi iššūkiai dirbant su Linos scenarijumi?
Man dideliu iššūkiu tapo filmavimo būdas. Kiekvieną sceną filmavome vienu kadru. Scenose daug dinamikos, veiksmo, emocijų. Reikėdavo daug kartų repetuoti sceną be operatoriaus, o paskui – ir su juo, kad filmuojant mes visi galėtume viską techniškai nepriekaištingai atlikti. Scenarijuje man iššūkių nebuvo, nes ilgai rengėmės filmavimui, su Lina ir Dainiumi aptarėme visas scenas, kai ką repetavome, kad filmavimo aikštelėje galėtume susitelkti tik į išpildymą ir vieni kitiems klausimų jau nebeturėtume.
Ar yra vaidmenų teatre ar kine, kuriuos svajojate sukurti? Ir kodėl būtent šiuos?
Nėra vaidmenų, kuriuos norėčiau sukurti. Tik noriu, kad visi mano vaidmenys būtų įdomūs ir kad galėčiau dirbti su mielais ir įdomiais žmonėmis.
Pagal kokius kriterijus atsirenkate vaidmenis?
Atsirenku pagal intuiciją ir pagal skonį. Jei scenarijus nerezonuoja, jei nežinau, ką galėčiau papasakoti pati ta tema, yra tekę vaidmens ir atsisakyti.
Režisierei Linai Lužytei šis filmas buvo debiutinis pilno metro filmas, esate filmavusis ir Kristinos Buožytės debiutiniame filme „Kolekcionierė“, šiuo metu dirbate su Tomu Smulkiu, kuris rengiasi pirmo vaidybinio filmo gamybos darbams. Ar dirbti su debiutuojančiais režisieriais jums maloniau, ar tai tiesiog sutapimas?
Kai režisierius ar režisierė tiki savo idėja, moka ja užkrėsti kitus ir aistringai ją įgyvendina, su juo ar ja dirbti įdomu, nepriklausomai nuo amžiaus grupės.
Filme pasakojama šeimos nesusikalbėjimo drama. Koks būtų jūsų idealios šeimos įsivaizdavimas, o gal šeimai visai nebūtina būti idealiai?
Manau, kad pirmiausia reikia susikalbėti su savimi, tada susikalbėsi ir su aplinkiniais. Jei nerandi ramybės savyje, kaip gali rasti šeimoje? Jei laime, ramybe, meile pats ar pati daliniesi su artimais žmonėmis ir nelauki, kad tau tai suteiktų kiti, tikriausiai tada buvimas kartu šeimoje nėra skausmingas ir varginamas nei tau, nei tavo artimiesiems. O iš tiesų aš, kaip ir filmo herojė, tik ieškau atsakymų, kaip būti laimingai.

 

Filmas „Amžinai kartu“ kino teatruose pasirodys sausio 13 d., tačiau Panevėžio žiūrovai filmą pamatys vieni pirmųjų Lietuvoje. Sausio 11 d., trečiadienį, 18.30 val. kino centre „Garsas“ rengiama išskirtinė filmo peržiūra ir susitikimas su kūrybine grupe. Maloniai kviečiame. Daugiau informacijos rasite www.facebook.com/amzinaikartu.lt/ arba paskambinę į kino centrą „Garsas“ tel. 8-45 46 88 33.

Virginija Vareikytė

Vilijos Buivydės nuotr.

2017-01-05 13:18