Aukštaitijos Verslas

Iš lietuviškos žiemos – į argentinietišką vasarą


„Grandinėlės“ šokėjai pilni įspūdžių ir gerų emocijų prieš pat Kalėdas sugrįžo iš saulėtosios Argentinos.

„Grandinėlė dalyvavo Argentinos lietuvių šokių kolektyvo „Nemunas“ veiklos 45-mečio jubiliejiniuose renginiuose.

 

Įsimintini metai
Praėjusieji metai Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansambliui „Grandinėlė“ išliks įsimintini ne tik todėl, kad dalyvauta VIII Lietuvos moksleivių dainų šventėje Vilniuje, XV pasaulio lietuvių šokių šventėje Baltimorėje ( JAV), trijuose tarptautiniuose šokių festivaliuose Europoje, bet ir dėl to, kad nuvykta į Pietų Ameriką.
„Grandinėlės“ šokėjai, vadovaujami Zitos Rimkuvienės, pilni įspūdžių ir gerų emocijų prieš pat Kalėdas sugrįžo iš saulėtosios Argentinos. Kolektyvas dalyvavo Beriso miesto (Buenos Airių provincija) Argentinos lietuvių šokių kolektyvo „Nemunas“ veiklos 45-mečio jubiliejiniuose renginiuose. Tai buvo šimtoji ansamblio išvyka ir dešimtoji – už Atlanto.
Draugystę su lietuvių išeivijos šokių kolektyvais „Grandinėlės“ šokėjai užmezgė prieš 20 metų –1996-aisiais, kai dalyvavo X pasaulio lietuvių šokių šventėje Čikagoje. Vėliau kolektyvai susitikdavo įvairiose šokių šventėse tiek už Atlanto, tiek Lietuvoje.

Pirmas draugystės vakaras
Po pusantros paros skrydžio ankstų gruodžio 2-osios rytą šokėjai nusileido Buenos Airių oro uoste. Ten panevėžiečius pasitiko Beriso lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“ buvęs prezidentas Alfredas Dulkė, šokių ansamblio „Nemunas“ vadovas Chuanas Ignasijus Kalvelis bei ansamblio valdybos narys Emanuelis Giacola.
Po šilto sutikimo oro uoste ir nedidelės ekskursijos po sostinę Buenos Aires „Grandinėlės“ šokėjai autobusu atvyko į imigrantų sostine vadinamą Beriso miestą. Čia buvo šiltai sutikti, pavalgydinti ir apgyvendinti viešbutyje. Taip prasidėjo „Grandinėlės“ šokėjų dviejų savaičių koncertinė kelionė ir pažintis su Argentina – šalimi, kurioje nėra žiemos, kurioje per Kalėdas šviečia saulė, kurioje ryškiai persipynusi įvairių šalių kultūra, kurioje nemokamas aukštasis mokslas, o moksleivių atostogos – nuo gruodžio pabaigos iki kovo pradžios. Daugiau nei prieš šimtą metų laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti į Argentiną išvyko daug lietuvių, buvo ir iš Panevėžio krašto.
Kiekviena diena „Grandinėlės“ šokėjams buvo tarsi gyvenimas ant ratų. Kadangi įsikūrėme Berise (70 km nuo Buenos Airių), kasdien miesto savivaldybės autobusu vykdavome į ekskursijas, repeticijas, koncertus, susitikimus, kviestinius pietus, maudynes ir lietuvių bendruomenių priėmimus.
Po adaptacijos ir poilsio gruodžio 3 dieną Panevėžio šokėjai atvyko į La Platą. Čia aplankė žymųjį Gamtos muziejų, katedrą, pasigrožėjo žydinčiomis magnolijomis, paskanavo argentinietiškų nacionalinių valgių, o vakare Katedros aikštėje surengė pirmąjį koncertą.
Pasibaigus renginiui – pirmasis draugystės vakaras ir pažintis su Beriso lietuvių kultūros draugijos šokių ansamblio „Nemunas“ šokėjais bei šios draugijos valdybos nariais ir lietuvių kilmės šeimomis, o kitą dieną – poilsis ir išvyka į vasaros rezidenciją pas Lietuvių kultūros draugijos buvusį prezidentą A. Dulkę.
Gruodžio 5-ąją ansamblio dalyviai buvo iškilmingai priimti Beriso merijoje ir išvyko į tolimą kurortinį miestą Mar del Platą, įkurtą pietinėje šalies dalyje prie Atlanto vandenyno. Nuostabus paplūdimys, gurmaniškas maistas, ekskursijos, puikios gyvenimo sąlygos – tokią dovaną „Grandinėlės“ šokėjams dovanojo Beriso lietuvių bendruomenė ir A. Dulkė.
Šis kurortinis miestas – sidabrinis Argentinos pajūris, turintis apie 1 mln. gyventojų, o sausio mėnesį sutraukiantis tūkstančius turistų iš Pietų ir Šiaurės Amerikos.
Buvo aplankytos miesto įspūdingos vietos, pasigrožėta nuostabiomis vandenyno pakrantėmis, nardyta šiltose Atlanto bangose, palydėtas nuostabus saulėlydis. Jis daugeliui priminė Lietuvos pajūrį – Palangą.
Sugrįžę „Grandinėlės“ šokėjai susitiko su kita Beriso mieste veikiančia lietuvių kultūros draugija „Mindaugas“. Jie buvo šiltai priimti ir pavaišinti valgiais.
Draugija taip pat turi savo šokių kolektyvą „Mindaugas“, jo nariai aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime.

Įspūdinga ekskursija
Gruodžio 9 dieną „Grandinėlės“ šokėjai atvyko į Argentinos sostinę Buenos Aires – vieną iš gyviausių miestų pasaulyje, turintį apie 12 mln. gyventojų. Pirmas įspūdis – miesto didybė, kaitri saulė, įdegę žmonės ir šypsenos… Buenos Airės – gana europietiškas miestas, jame persipynusi prancūziško, ispaniško, itališko ir portugališko stiliaus architektūra, daug įspūdingų kvartalų su didžiuliais parkais ir upių kanalais.
Pirmiausia apsilankyta prieplaukoje, kurioje 2009-ųjų vasarą buvo sustojusi lietuvių jachta „Tūkstantmečio odisėja“, tada plaukianti aplink pasaulį. Tarsi muziejus po atviru dangumi šalia įrengta senoji, žymioji prieplauka, į kurią prieš daugiau nei šimtą metų laivais iš Europos atplaukė pirmieji lietuviai imigrantai. Išlikę to laiko pastatai, namų fasadai, mažytės krautuvėlės, įvairios skulptūros.
Ekskursija tęsėsi didingos Rio de Platos (sidabro) upės link – prie jos žiočių, kurių plotis siekia iki 50 km.
Atvykę į senamiestį aplankėme didingąją Buenos Airių katedrą, šalies Parlamentą, prezidentūrą, pėsčiomis perėjome plačiausią pasaulyje Liepos 9-osios (Argentinos įkūrimo diena) gatvę, kurią sudaro net 16-a eismo juostų.
Šiame mieste taip pat veikia net trys lietuvių bendruomenės ir šokių kolektyvai – „Inkaras“, „Dobilas“, „Ugnė“. Jie ne kartą lankėsi dainų šventėse Lietuvoje.

Saugo lietuviškas tradicijas
Po daugybės susitikimų, išvykų ir repeticijų artėjo šios kelionės kulminacija – gruodžio 10-osios koncertas Beriso lietuvių kultūros ir savišalpos draugijoje „Nemunas“ ir gruodžio 11-osios baigiamasis koncertas La Platos teatre, skirtame šokių ansamblio „Nemunas“ veiklos 45-mečiui.
Ne vienam nuriedėjo ašara, kai į La Platos teatro sceną nešini Lietuvos ir Argentinos vėliavomis bei pasipuošę tautiniais drabužiais suėjo vienos šalies, bet skirtingų žemynų šokėjai – Beriso jaunimo šokių ansamblio „Nemunas“, vyresnių žmonių „Griaustinis“, veteranų „Pipiras“, vaikų „Skaidra“ ir Panevėžio „Grandinėlė“.
Dviejų dalių koncertas buvo jaudinantis – daug žiūrovų, daug garbių svečių, daug plojimų, sveikinimų, linkėjimų. Paskui – gražus susitikimo vakaras su lietuvių draugijos „Nemunas“ nariais. Negalėjome patikėti, kad tiek daug lietuvių, išsisklaidžiusių po visą pasaulį, susibūrė į bendruomenes, įvairias draugijas ir neprarado savo šaknų. Jie puoselėja ir saugo lietuviškas tradicijas, perduoda iš kartos į kartą neįkainojamas vertybes – lietuvių kalbą, kultūrą, papročius, tautinius šokius ir tautinius drabužius.
Ypač smagu buvo bendrauti su vyresnės kartos lietuviais, kurie iki šiol nepamiršo kalbos, nors dauguma dar nėra buvę Lietuvoje. Jų vaikai ir vaikaičiai jau nekalba lietuviškai, nes čia nėra šeštadieninių mokyklų – tokių, kaip Šiaurės Amerikoje. Tad tik šeimoje ir lietuvių kultūros draugijose jie mokosi lietuvybės, o turintieji lėšų vyksta mokytis į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje ar į Vilniuje esančius Lietuvių namus, be to, gali tęsti studijas Vilniaus universitete. Nors kai kada ir būdavo kalbos barjerų, „Grandinėlės“ šokėjai puikiai bendravo ir su „Nemuno“ šokėjais, ir su lietuvių bendruomenės nariais, jų šeimomis. Šie žmonės kasdien globojo panevėžiečius – lydėjo ne tik į koncertus, susitikimus, bet ir į ekskursijas.
Dvi savaitės viešnagės panevėžiečiams buvo puiki proga pabendrauti su „Nemuno“ šokėjais, susitikti su ilgai buvusiais draugijos pirmininkais A. Dulke, Karlu Markumi, susipažinti su dabartiniu lietuvių kultūros draugijos pirmininku Estetanu Dulke ir valdybos nariais, sužinoti seniausios lietuvių draugijos už Atlanto atsiradimo istoriją.
Draugija buvo įkurta 1909-aisiais tuomečių lietuvių emigrantų J. Baltušniko, I. Rimkūno ir J. Šatkausko ir pavadinta „Vargdieniu“. Ir tik 1944-aisiais draugija buvo pervadinta „Nemunu“. Lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ šiemet minės 108-erių metų veiklos sukaktį. Tad „Grandinėlės“šokėjai per susitikimą su draugijos pirmininku ir valdybos nariais padovanojo tautinę juostą ir įvairios lietuviškos simbolikos. Argentinos lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ yra Argentinos imigrantų organizacijos ( AEE) narė, ją sudaro 20 skirtingų šalių bendruomenių , o nuo 1974 metų kasmet rengia imigrantų šventę Beriso mieste. Tai pagrindinė viso miesto šventė, per ją kiekviena bendruomenė pristato savo šalį, jos kultūrą, nacionalinius valgius, rankdarbius, vyksta koncertai, įvairios sporto varžybos, gražuolių rinkimai.
Įspūdžių be galo daug tad viską ansamblio šokėjai sudėjo į filmuką, pavadintą „Įspūdžiai už pusiaujo“ ir daugybę nuotraukų įdėjo į ansamblio tinklalapį.
Išvykstant ne vienam Buenos Airių oro uoste nuriedėjo išsiskyrimo ašara, nes reikėjo palikti ne tik šią nuostabią, mitais ir legendomis apipint , apie 5000 km nuo šiaurės iki pietų nusidriekusią šalį, bet ir naujai sutiktus draugus.

Nepakartojama, neapsakoma ir nedaloma

 

Išvykome vildamiesi kada nors čia sugrįžti. O dabar – pusantrų metų laukimo, kai 2018-aisiais į Lietuvą, kuri minės Nepriklausomybės 100-metį, atvyks ne tik Argentinos „Nemuno“ kolektyvo, bei viso pasaulio lietuviai ir drauge suksis Dainų šventės šokio sūkuryje.
Šios kelionės organizatorė ir ansamblio „Grandinėlė“ meno vadovė Zita Rimkuvienė nuoširdžiai dėkoja Beriso lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“ buvusiam pirmininkui A. Dulkei, dabartiniam pirmininkui E. Dulkei bei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovui Pietų Amerikoje – šokių kolektyvo „Nemunas“ vadovui Ch. I. Kalveliui, šokių ansamblio „Grandinėlė“ šokėjų tėveliams, komiteto pirmininkei Editai Patapienei, vyresniųjų grupės šokėjui Tomui Šukiui už kelionę į svajonių šalį – Argentiną. Tai buvo nepakartojama, neapsakoma ir nedaloma – tai buvo kitame žemyne ir kitame metu laike…Tai buvo vasara ne tik gamtoje, bet ir visų širdyse…

 

Zita RIMKUVIENĖ

2017-01-06 09:50


Komentarai

  • Irene Clara Andrunavicius 2017-01-07 04:10

    Aciu uz apsilankyma ir graziausia paroda lietuviskos kulturos .Ir tiek tinkamai detaluota visa kelione.Teko pazinte magiska Zita kitoje progoje . Esu pirma eile gimos Argentinoje ,teveliai atvyko is Panevezio apsk.,1929 metais.