Aukštaitijos Verslas

Nuopelnai tautai svarbesni už titulus ar pareigas


Krekenava – nedidelis Panevėžio rajono miestelis, tačiau garsus čia gyvenusiais, dirbusiais iškiliais žmonėmis – Lietuvos patriotais. Daug kraštui nusipelnė ir į amžinybę jau iškeliavęs šviesuolis, gydytojas, kraštotyrininkas, Šaulių sąjungos vedlys Jonas Žilevičius (1921–2011).

jonas-zilevicius

Jonas Žilevičius, 1951 m. baigęs Kauno felčerių-akušerių mokyklą, dirbo Truskavoje, Ramygaloje. Paskutinė darbovietė – Krekenava. Čia jis buvo visų mylimas ir gerbiamas gydytojas, švelniai žmonių ,, mūsų daktarėlis“ vadinamas: matyt, dėl to, kad mylėjo kiekvieną žmogų, suprato ir gelbėjo užklupus ligai, kiekvieną paguosdavo, paglostydavo ir ligoniui tapdavo lengviau, netgi už savo lėšas neturtingiesiems nupirkdavo vaistų. Gydytojas bet kuriuo paros metu vykdavo pas ligonį pėsčiomis ar dviračiu. Vėliau įsigijo vairuotojo teises, nusipirko motociklą, kuriuo greičiau buvo galima nuvykti pas ligonius.

Gerbiamam gydytojui išėjus į užtarnautą poilsį, dažnai žmonės kreipdavosi į jį pagalbos susižeidę ar norėdami susileisti vaistų. Niekam Jonas nėra atsakęs, kad jis užimtas ar negalįs.

Užsiėmė ir švietėjiška veikla: tiek suaugusiuosius, tiek vaikus vežiodavo į ekskursijas po Lietuvą ir ne tik. Norėdamas žmonėms parodyti kuo daugiau įdomių vietų, pats padengdavo kelionės išlaidas. Mylėjo literatūrą, ypač poeziją, lankėsi knygų pristatymuose: ir sau įsigydavo, ir dovanodavo knygas kitiems. Jo namai buvo pilni knygų.

Krekenavoje įkūrė kraštotyrininkų būrelį, rinko medžiagą apie krašto šviesuolius: medžio meistrą Vincą Svirskį, kunigą Antaną Mackevičių bei kitus žymius žmones. Iš laukuose surinktų akmenų jiems pastatė paminklus. Akmenis rinko pats ir veždavo savo motociklu su lopšeliu. Motociklas tarnavo neilgai, nuo sunkių daiktų vežiojimo sulūžo. Tuomet J. Žilevičius įsigijo brezentu dengtą mašinėlę, bet ir ta neilgai važiavo…

Norėdamas pastatyti paminklą karaliui Mindaugui, pardavė net savo karvę, bet paminklą pastatė. Jono Žilevičiaus pastangomis kultūriniam ir istoriniam gyvenimui prikeltos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Surinkęs apie 300 girnapusių, kartu su aktyviai talkinusiais vietiniais šauliais, SKAT Panevėžio ir Krekenavos savanoriais ir visais tais, kuriems rūpėjo kovotojų už laisvę siekiai, sutvarkė kapinaites. Į jas visada malonu užsukti ir pagerbti Krekenavos krašto kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę.

Garbaus amžiaus sulaukę krekenaviškiai prisimena, kaip J. Žilevičius nuolat plušėjo kapinaitėse: statė paminklus, darbavosi nesitikėdamas jokio atlygio.

,,O dabar niekas be pinigo ir piršto nepajudina. Žmonės susvetimėjo, pamiršo savo istoriją. Šioje vietoje prieš keliasdešimt metų ganėsi gyvuliai, o dabar gerb. Jono Žilevičiaus nenuilstamomis pastangomis mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, paminkliniai akmenys, įamžinti knygnešiai, savanoriai, tremtiniai“, – sakė garbūs senjorai krekenaviškiai šauliai Jonas Samuolis ir Jurgis Perevičius, daug prisidėję prie Švenčiuliškių kapinaičių atnaujinimo, paverčiant jas muziejumi po atviru dangum.

J. Žilevičius, šaulio tarnybą pradėjęs dar ikikarinėje Lietuvoje, ilgą laiką buvo Krekenavos šaulių vedlys, pagrindinis jo tikslas buvo išsaugoti savo krašto praeitį, puoselėti lietuvišką kultūrą, tradicijas ir visą tai perduoti jaunajai kartai. Vėliau J. Žilevičius buvo Panevėžio rinktinės Naujamiesčio ir Krekenavos šaulių kuopos garbės šaulys, tačiau ir toliau buvo kupinas kūrybinių idėjų, sumanymų…

2008 m. jam buvo suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas. J. Žilevičius pasižymėjo nepaprastu kuklumu, niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastangų ir asmeninių lėšų paaukojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei asmenybes. Jeigu žurnalistai mėgindavo kalbinti Joną Žilevičių, maloniai atsakydavo: ,,Nevertas esu jūsų plunksnos.“

Krekenaviškiai didžiuojasi, jog jų miestelyje gyveno toks žmogus, kaip gydytojas Jonas Žilevičius, kurio visų nuopelnų, ką jis gero padarė Krekenavai, išvardyti neįmanoma. Tai Žmogus, kuris po trupinėlį išdalijo save kitiems, Lietuvai, kuriam nuopelnai tautai svarbesni už titulus…

Krekenaviškių prisiminimus apie gerb. Joną Žilevičių užrašė

Joana Dargužytė-Perednienė

2017-01-04 15:43