Aukštaitijos Verslas

Nuoširdaus bendradarbiavimo stebuklai


Pasaulinėje praktikoje kaniterapija įvardijama kaip pagalbinis gydymo būdas, gerinantis psichikos būklę. Tai veikla, po kurios gerėja pažintiniai įgūdžiai, savireguliacija, didėja pasitikėjimas savimi ir kitais, patiriamas džiaugsmas.

untitled-1

Jaunuolių dienos centras – tai biudžetinė socialinės paskirties įstaiga sutrikusio intelekto žmonėms nuo 18 metų, skirta jų bendravimui ir socializacijai, teikianti darbinio užimtumo, laisvalaikio organizavimo, neformalaus ugdymo ir globos paslaugas. Ugdome žmogų, kuris gebėtų kiek galima savarankiškiau pažinti jį supantį pasaulį, bendrauti, išreikšti save ir visapusiškai integruotis į visuomenę.

Jaunuolių dienos centro lankytojų ir Kauno kaniterapinės pagalbos centro pirmasis susitikimas įvyko 2015 metų rudenį. Kaniterapinės pagalbos centro vadovė Iveta Šikšniuvienė kartu su gausia keturkojų ir jų šeimininkų komanda atvykusi į svečius papasakojo apie šuns ir žmogaus draugystę. Susitikime jaunuoliai galėjo bendrauti su terapiniais šunimis, susipažinti su metodinėmis užsiėmimų priemonėmis.

Pasimatymas praėjo sklandžiai, sutrikusio intelekto jaunuoliai turėjo daug klausimai, nenorėjo išleisti svečių, tad gimė mintis tęsti šią veiklą. 2015 metų gruodžio mėnesį pateikėme projekto paraišką Panevėžio visuomenės sveikatos biuro paskelbtame konkurse ir gavome finansavimą. Projektas „Popietės „pokalbiai“ – terapija su šunimi“ buvo įvardytas kaip įdomus ir inovatyvus.

Visus 2016 metus sutrikusio intelekto jaunimą nuolat lankė balta kaip sniegas samojedų veislės kalytė Aika ir jos šeimininkė, Kauno kaniterapinės pagalbos centro atstovė Panevėžyje Solveiga Zaprudskaja. Jaunuolių dienos centro lankytojai labai laukdavo šių popiečių. Pastebėjome, kad bendravimas su šunimis, jų glostymas ir stebėjimas teigiamai veikia emocinę proto negalios žmonių savijautą. Į kasdienišką JDC aplinką įsiliejanti sniego baltumo bičiulė praskaidrindavo dieną, leisdavo atitrūkti nuo rutinos, būti ramesniems, labiau atsipalaidavusiems ir puikios nuotaikos likusią dienos dalį.

Projekto pradžioje paprašėme lankytojų tėvų užpildyti anketą, kurioje klausėme: ką jie žino apie kaniterapiją, ar sutiktų, kad jų vaikas dalyvautų šiuose užsiėmimuose? Atsakymuose didžioji dalis parašė, kad nieko nėra girdėję apie kaniterapiją ir galbūt kol kas savo vaiko prie svetimo šuns neleistų. Tačiau tie lankytojai bei jų tėvai ir globėjai, kurie išdrįso pasinaudoti šiuo alternatyvaus gydymo ir reabilitacijos būdu, liko labai patenkinti rezultatu. Artimieji galėjo iš savo vaikų išgirsti emocingus pasakojimus apie keturkoję draugę, kartkartėmis vis aplankančią ir pradžiuginančią savo bendravimu, žaidimais, švelniu kaip pūkas kailiuku, kurį (o, smagume!) galima šukuoti.

Sklandžiai vykdomu projektu pamažu susidomėjo ir skeptiškai nusiteikę lankytojų tėvai bei globėjai, tad labai nudžiugome, kad galutinėje projekto anketoje į pateiktus klausimus apie kaniterapiją ir jos naudą proto negalios asmenims gavome gerokai optimistiškesnius atsakymus ir šimtaprocentinį pritarimą, kad veikla būtų tęsiama. Taigi iki malonių susitikimų, mūsų keturkojai draugai! Jūsų besąlygiška meilė yra didžiulė dovana sutrikusio intelekto jaunimui.

Jaunuolių dienos centro socialinė darbuotoja Giedrė Gasparavičienė

2017-01-04 15:41