Prezidentė vyriausybę gyrė, ragino ir peikė
Vakar prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe, aptarė svarbiausius 2012 m. darbus ir iššūkius bei būtiniausius sprendimus jiems įveikti. Vėliau prezidentė ir ministras pirmininkas surengė bendrą spaudos konferenciją.
Pagrindiniai uždaviniai
„Pirmiausia būtina užtikrinti ekonominį stabilumą, todėl Vyriausybė turi laikytis finansinės drausmės, suvaldyti biudžeto deficitą ir vengti populistinių sprendimų prieš rinkimus“, – pabrėžia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, penkioliktoji Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansinę krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai bandant susidoroti su euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. Didesnius šalies įsipareigojimus dėl fiskalinės drausmės numato naujas Europos šalių susitarimas, kurio perkėlimui į nacionalinę teisę reikia pradėti rengtis.
Stabilumas šalyje, pasak prezidentės, priklausys nuo politinės valios priimant finansinę drausmę užtikrinančius sprendimus, nuo atsakingo biudžeto lėšų ir ES paramos naudojimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, griežtesnės viešųjų pirkimų, mokesčių surinkimo ir monopolijų piktnaudžiavimo kontrolės.
Šalies vadovės teigimu, būtina ne tik stiprinti monopolijų šilumos ūkyje kontrolę ir atsakomybę už nesąžiningus veiksmus, bet ir sparčiau įgyvendinti energetikos projektus bei skatinti alternatyviosios energetikos plėtrą, todėl Seimo pavasario sesijoje būtina priimti suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės statybos įstatymus.
Socialinės atskirties mažinimui, pasak prezidentės, neužtenka grąžinti senatvės pensijas į prieškrizinį lygį, reikia skatinti žmones dirbti ir užtikrinti, kad darbas apsimokėtų, todėl būtina ieškoti galimybių didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, mažinti biurokratinę naštą verslui.
Prezidentės teigimu, kova su korupcija, nebaudžiamumu ir neteisėtu praturtėjimu išlieka kaip viena svarbiausių prioritetų teisėsaugos srityje.
„Korupciniai nusikaltimai ir bandymai pelnytis Lietuvos žmonių sąskaita turi sulaukti griežto teisėsaugos institucijų atsako, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp teismų, prokuratūros ir policijos, sparčiau nagrinėti bylas ir užkirsti kelią bandymams apeiti įstatymus“, – pabrėžė šalies vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, sutelktų atskirų ministerijų ir šalies diplomatijos pastangų šiemet reikia derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos.
Šalies karinio ir branduolinio saugumo stiprinimo klausimai turi būti aktyviai sprendžiami NATO viršūnių susitikime Čikagoje ir aukščiausio lygio susitikime Pietų Korėjoje. Šiais metais Šiaurės ir Baltijos valstybių tarybai (NB8) pirmininkaujanti Lietuva turi pasiruošti Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų susitikimui Vilniuje balandžio 23 dieną.
Pasak šalies vadovės, paskutinius kadencijos metus kiekvienas ministras turėtų skirti ne pasirengimui naujiems rinkimams, o būtiniausiems sprendimams, kurie padėtų šaliai įveikti šiuos sudėtingus metus ir užtikrintų stabilumą.
Ragina nepamiršti minimalios algos didinimo
Pristatydama 2012 metų veiklos prioritetus, prezidentė D.Grybauskaitėragina aktyviau spręsti užstrigusį minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimą, kuris ir šiemet, jos teigimu, turėtų neprarasti savo svarbos.
Šalies vadovė kalbėjo, kad MMA didinimas yra sudėtingas ir kruopštaus visų suinteresuotų šalių – Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų – dialogo reikalaujantis procesas, kuris turi būti vykdomas net ir krizinėmis sąlygomis.
„MMA didinimas nėra paprastas klausimas. Čia trys dalyviai – pati Vyriausybė, darbdaviai ir patys darbuotojai – turi susitarti, kada tai galima daryti ir kaip. Bet šis klausimas išliks aktualus būtent todėl, kad dabartinėje situacijoje, net esant krizei, visose trijose Baltijos šalyse mūsų minimalus atlyginimas yra mažiausias, ir šiemet nebuvo numatyta jo didinti išvis. Kiek, kada ir kaip, nenorėčiau dabar spausti Vyriausybės, bet manau, kad šio klausimo problematika išliks aktuali“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė, vienu iš kertinių šių metų veiklos sričių įvardijusi socialinio saugumo užtikrinimą, akcentavo pensijų sistemos tobulinimą ir išsakė kritiką dėl dabartinės privačių pensijų fondų administravimo tvarkos, kuomet pensijų fondų valdytojai gauna bene tokias pat algas, kaip ir prieš prasidedant sunkmečiui.
„Šiuo metu administratorius, kuris tvarko žmonių iš „Sodros“ į antros pakopos fondus pervestas lėšas, deja, atrodo, uždirba daugiau, nei krizės metu būtų korektiška tai daryti“, – pabrėžė prezidentė.
Sukritikavo Vyriausybės „apetitą“
Prezidentė išsakė kritiką Vyriausybės planuojamam pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) biudžetui, kuris, esant sudėtingai ekonominei situacijai, galėtų būti žymiai mažesnis.
Vakar po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi prezidentė teigė matanti lėšų mažinimo rezervų. Šalies vadovės teigimu, Danija, ES vadovavimui išleisianti apie 120 mln. litų, šaliai yra sektinas pavyzdys.
„Danija pareiškė, kad ji pirmininkaus už 120 mln. litų, tai yra gana taupiai, o Lietuva planuoja išleisti per 200 mln. litų. Atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad rezervų peržiūrėti mūsų „apetitus“ tikrai yra ir mėginti krizės ir taupymo metu išlaidauti nereikėtų“, – sakė šalies vadovė.
Danijos Vyriausybė sausio 10 d. patvirtino 35 milijonų eurų pusės metų pirmininkavimo Europos Sąjungai biudžetą. Pernai Lenkijai tai kainavo 115 mln. eurų, o Vengrijai – 85 mln. eurų.
Lietuvoje pasirengti pirmininkavimui 2012 metams ketinama išleisti 35 mln. litų, 2013 metais, kai Lietuva ir pirmininkaus ES, išlaidos sieks 155 mln. litų, o 2014 metais – 25 mln. litų.
Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejetas pirmininkaus 2013 m. sausio 1 – 2014 m. birželio 30 d.
Lietuva pirmininkavimą iš Airijos perims 2013 m. liepos 1 d.
Vien „Nukem“ nekaltina
Įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo programą, prezidentė D.Grybauskaitė ragina visus partnerius susitarti, prisiimti atsakomybę, o ne dėl neatliktų darbų kaltinti Rusijos kapitalo bendrovę „Nukem Technologies“, kuri atsakinga už branduolinių atliekų saugumą.
Pasak šalies vadovės, IAE uždarymo programą vykdo trys partneriai: „Nukem“ kompanija, Europos Komisija su Europos rekonstrukcijų ir plėtros banku ir Lietuvos Vyriausybė. Dėl to, D.Grybauskaitės teigimu, tik trijų partnerių sutarimas gali garantuoti, kad šis projektas bus vykdomas, rezultatyvus, galutinai užbaigtas.
Vyriausybė artimiausiu metu planuoja pasirašyti susitarimą su pagrindiniu IAE uždarymo rangovu Rusijos valdoma Vokietijos bendrove „Nukem Technologies“. Tiesa, energetikos ministras anksčiau šią bendrovę buvo pavadinęs nepatikimu partneriu, kalbėjo apie sutarčių nutraukimą.
Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė kompanijai už darbų atlikimą sumokėjo 58 mln. litų.
Europos Komisija (EK) IAE uždarymui iki 2017 metų siūlo skirti 3 kartus mažiau pinigų, nei prašė Lietuva, premjeras Andrius Kubilius sako, kad derybos šiuo klausimu tik prasideda.
EK vietoj Lietuvos prašomų 770 mln. eurų pasiūlė tik 210 mln. eurų.
EK pasiūlyme numatyta Bulgarijai iki 2020 m. papildomai skirti 185 mln. eurų, Slovakijai iki 2017 m. – 105 mln. eurų (2011 m. kainomis).
Skubina tarėjų instituto įteisinimą
D.Grybauskaitė dar kartą pakartojo pritarianti tarėjų instituto įvedimui kai kuriose bylose ir esą tai galėtų būti padaryta jau šiais metais.
Šalies vadovė vienu iš prioritetų įvardino tolesnį pasitikėjimą teisėsauga ir jos institucijomis per visuomenės įtraukimą.
„Ir čia grįžtu prie svarbiausio klausimo, kurį kėliau dar prieš metus, kuris užstrigo pakely, tai yra visuomenės atstovų, arba vadinamųjų tarėjų, instituto įvedimą Lietuvoje, kuris galėtų būti įtrauktas į atskirų bylų nagrinėjimo procesą. Ir tam reikalinga ne tik koncepcija, bet ir jau įstatymo pataisymai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, pasiūlymų dėl tarėjo institucijų turi ir Seimas, ir Teisingumo ministerija, tačiau pasistūmėta šiuo klausimu nedaug.
„Mes turime visus šansus šiemet šį procesą bent jau įvilkti į įstatyminius rėmus“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Praėjusios kadencijos Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisai dėl tarėjų instituto įvedimo, tačiau ji dar nepriimta.
Prezidentė D.Grybauskaitė ne kartą pasisakė, jog pritartų, kad teismuose nagrinėjant kai kurias bylas būtų tarėjai.
Palankiai tarėjų atsiradimą teismuose vertina ir premjeras Andrius Kubilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat mano, kad kai kuriose bylose tarėjų dalyvavimas būtų tikslingas. Pasak jo, nors kai kurie teisininkai yra teigę, kad nelabai mato, kaip būtų galimą įteisinti prisiekusiųjų ar tarėjų dalyvavimą teismų sistemoje, vis dėlto kai kuriais atvejais tarėjų dalyvavimas būtų prasmingas.
Apklausų duomenimis, teismų sistema Lietuvoje nepasitiki apie 65-70 proc. piliečių.
Peikė brangias komandiruotes
D.Grybauskaitė sukritikavo kai kurių ministerijų išlaidavimą brangiai kainuojančioms komandiruotėms egzotiškuose tolimuose kraštuose.
2012-ieji Lietuvai, pasak D.Grybauskaitės, dėl sudėtingos ekonominės situacijos Europoje bus sudėtingi, finansinio ir ekonominio stabilumo užtikrinimas išliks prioritetas visai Vyriausybei, Lietuva aktyviai dalyvaus sprendžiant ir europinės krizės situaciją bei naujos sutarties priėmimą, kuri turės būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.
„Būtent todėl, kad fiskalinės drausmės susitarimai Europoje naudingi ir reikalingi pačiai Lietuvai, ne tik Europai. Todėl visiems ministrams, ne tik finansų ministrei, bet visai Vyriausybei bus viena iš prioritetinių sričių. Tai reiškia, kad ir toliau atsakingai vykdyti ekonominę politiką, išlaidauti nebus galima, ypač biurokratiniame aparate, ypač Vyriausybė turės labai atidžiai stebėti, kad nebūtų incidentų ir tokių pavyzdžių, kokius matėme su įvairiais važinėjimais nežinia kur ir kodėl ir brangiuose kurortuose rengiamuose seminaruose“, – per spaudos konferenciją kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ne kartą į skandalą dėl brangiai kainuojančių komandiruočių buvo patekęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Nemalonumų neišvengė ir ministro pirmininko tarnyba – rugpjūtį vicekancleris Giedrius Kazakevičius ir jo pavaldinė Eglė Rimkutė buvo išvykę į apie 40 tūkst. litų kainavusią komandiruotę į Naująją Zelandiją.
„SEKUNDĖS“, ELTOS INF.
2012-01-13 08:32
„Ir čia grįžtu prie svarbiausio klausimo, kurį kėliau dar prieš metus, kuris užstrigo pakely, tai yra visuomenės atstovų, arba vadinamųjų tarėjų, instituto įvedimą Lietuvoje, kuris galėtų būti įtrauktas į atskirų bylų nagrinėjimo procesą. Ir tam reikalinga ne tik koncepcija, bet ir jau įstatymo pataisymai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Tai labai teisingas klausimas, nes mūsų tarėjai dar lankosi sovietinio principo: duokite man žmogų, o straipsnį aš pritaitysiu (ir jį ištramsiu), arba Закон, это дышло, куда повернул так и вышло