Visoje Europos Sąjungoje paskelbta savaitė “Statykime saugiai” neaplenkė ir Panevėžio. Šiai savaitei skirtą konferencija vakar surengė Panevėžio apskrities darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.
Pasak organizatorių, konferencijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugos ir sveikatos svarbą, vykdyti prevencinį darbą, supažindinti darbuotojus su esamomis problemomis ir priemonėmis, skatinti darbdavius gerinti darbo sąlygas.
Valdžios ir verslininkų dėmesys
Konferencija sulaukė ir regiono valdžios bei statybos verslo atstovų dėmesio. Renginio pradžioje į konferencijos dalyvius kreipėsi apskrities viršininkas Rimantas Sankauskas.
Tarp renginio svečių buvo didžiausių regiono statybų bendrovių vadovai. Konferencijoje kalbėjo keturių kompanijų direktoriai – Dalius Gesevičius (Panevėžio statybos trestas), Arvydas Rudys (“Iglus”), Zenonas Jansonas (“Kriautė”), Algirdas Jovaiša (“Dailista”).
Anot Gintaro Čepo, Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo, mieste surengta konferencija – Europoje vykstančios informacinės kampanijos “Statykime saugiai” dalis. Europos savaitę organizuoja Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, veikianti visose ES šalyse per savo ryšio punktus, šie savo ruožtu steigia tose šalyse informacinius punktus.
Nuo 2002 metų toks ryšių punktas įsteigtas Valstybinėje darbo inspekcijoje. Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos informacinis tinklas apima 29 įstaigas ir organizacijas.
Statybininkų darbo pavojai
“Statyba – viena iš didžiausių Europos pramonės šakų, jos metinė apyvarta vien penkiolikoje ES šalių viršija 900 mlrd. eurų, joje dirba beveik 13 mln. žmonių. Šis sektorius būdingas tuo, kad jame vieni iš prasčiausių darbuotojų saugos ir sveikatos rodikliai”, – sakė G.Čepas.
Manoma, kad ES ši problema, neskaitant žmogiškųjų kančių, per metus įmonėms ir mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 75 mlrd. eurų. Palyginti su kitų sektorių darbuotojais, statybose dirbantiems darbininkams kyla dvigubai didesnė nemirtinų nelaimingų atsitikimų tikimybė.
Kritimai iš aukščio yra viena iš didžiausių problemų, kaip ir nelaimingi atsitikimai, susiję su transporto priemonėmis statybvietėse ir už jų ribų.
Statybose kasmet žūsta daugiau negu dvigubai darbininkų, palyginti su kitų sektorių vidurkiu. Tyrimai parodė, kad dauguma mirties atvejų ir nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl planavimo, o tai daroma dar prieš pradedant statybos darbus, sprendimų.
Konferencijoje paminėtos ir sveikatos problemos, būdingos statybos sektoriaus darbuotojams. Apskaičiuota, jog 48 proc. statybos darbuotojų Lietuvoje teigia patiriantys nugaros skausmus, o ES vidurkis – 33 proc. Statistikos duomenimis, Lietuvoje įvairiais negalavimai skundžiasi beveik dvigubai daugiau statybininkų nei vidutiniškai ES valstybėse.
Renginyje pasakota, jog tarp statybos sektoriaus darbuotojų paplitusios kvėpavimo takų ligos, tai yra ir dėl asbesto poveikio. Dailidėms dėl įkvepiamų medžio dulkių tenka didesnė rizika susirgti nosies vėžiu. Pjaustant arba apdorojant tokius kristalinius kvarco gaminius kaip smėlis, susidarančios dulkės gali sukelti silikozę – kvėpavimo takų sutrikimą.
Pavojų darbuotojų sveikatai padidina tirpikliai ir kitos pavojingos medžiagos. Tyrimai parodė, kad ankstyvo išėjimo į pensiją rizika padidėja dažytojams ir grindų klojėjams dėl vadinamojo tirpiklio sindromo – nervų ir psichinės veiklos sutrikimo simptomų, kuriuos sukelia pernelyg dažnas darbas su organiniais tirpikliais. Šie simptomai gali pasireikšti atminties praradimu, chronišku nuovargiu ir kitais centrinės nervų sistemos sutrikimais.
Intensyvus darbas su švinu, pavyzdžiui, šalinant švininius dažus ir dirbant su senais švininiais vamzdžiais, gali pakenkti centrinei nervų sistemai ir sukelti pykinimą, galvos skausmus, nuovargį ir kt. Didelis triukšmas padidina klausos ligų riziką. Beveik kas penktą sektoriaus darbuotoją (17 proc.) didelis triukšmas veikia nuolat, o daugiau kaip pusę iš jų (53 proc.) – dalį darbo laiko.
Rankų vibracijos sindromas dažnai pasireiškia tiems darbuotojams, kurie naudoja rankinius elektros prietaisus, pavyzdžiui, grąžtus ir mechanizuotus plaktukus. Apie penktadalį ES statybos sektoriaus darbuotojų patiria nuolatinę, o 54 proc. – dalinę vibraciją.
Blogi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo standartai statybos sektoriuje ES mokesčių mokėtojams kasmet gali kainuoti beveik 200 eurų kiekvienam gyventojui.
Trečdalis žuvusiųjų – neblaivūs
Darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje statybų darbuotojai žūsta tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Kas trečias žuvęs darbe buvo neblaivus, kone kas antras mirtinas nelaimingas atsitikimas – galvos traumos padarinys. Pirmus metus dirbantieji sužalojami darbe penkis kartus dažniau.
Lietuvoje 40 procentų darbuotojų žuvo netinkamai organizavus darbą. Lietuviams pavyzdys galėtų būti kaimyninės valstybės. Estijos, Latvijos, Lenkijos darbdaviai sudarė savo darbuotojams tokias darbo sąlygas, kad žuvusiųjų darbe skaičius santykinai yra 2 kartus, Skandinavijos šalyse – 4 kartus, o Didžiojoje Britanijoje – net 10 kartų mažesnis nei mūsų šalies įmonėse.
Konferencijoje paskelbta, jog nuo metų pradžios Valstybinėje darbo inspekcijoje gauti ir užregistruoti 139 pranešimai apie mirtinus nelaimingus atsitikimus ar mirtis darbe ir 155 – apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe (pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 145 ir 151), užregistruoti 432 pranešimai apie įtariamas profesines ligas (pernai per tą patį laikotarpį – 412), profesinės ligos nustatytos 238 asmenims.
Romanas Zinčenka
tel. 468853, roman@sekunde.lt
