Uolus dvasininkas pasirinko šeimą
Antras žmogus po Panevėžio vyskupo generalvikaras Tomas Skrudupis kunigo sutanos nebeapsivilks. Prieš porą savaičių buvęs dvasininkas susituokė su savo išrinktąja pedagoge.
T.Skrudupis ir „Senvagės“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Ilona Antanavičiūtė, anksčiau vaikams dėsčiusi tikybą, santuoką įregistravo Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje.
Tačiau dar vakar Panevėžio vyskupijos internetinėje svetainėje buvo skelbiama, kad kunigas, teologijos licenciatas Tomas Skrudupis eina generalvikaro pareigas.
Nei šeimą sukūrusiam buvusiam dvasininkui, nei vyskupui J.Kauneckui pasitraukimo iš kunigystės tema nėra maloni. Abu vengia bet kokių komentarų.
Savaitgalį T.Skrudupis rūpinosi naujais savo namais Subačiaus miestelyje. Medinį namą rekonstruojantis ir aplinką tvarkantis šeimininkas nuo korespondentų atsitvėrė tylos siena pareiškęs, kad nuo šiol jis nebėra viešas asmuo.
Vyskupas bažnyčiai jautria tema nesileido nė į kalbas. Jo nepavyko net paklausti, kodėl T.Skrudupis vis dar skelbiamas generalvikaru ir kas jį pakeis šiose pareigose.
„Mažvaikiai. Kiek galima? Dešimt kartų. Turėkit sarmatos“, – nė neišklausęs klausimo išliejęs nuoskaudą nutrenkė telefono ragelį J.Kauneckas.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite gruodžio 5 d. „Sekundėje“.
2011-12-05 10:23
Aš nemėgstu gilintis į kitų žmonių gyvenimą, bet pasakysiu vieną ,kad šis žmogus bus visą laiką mtylimas mūsų šeimo ir ,kad padarė tokį lememą žingsnį dėl savęs ,nematau nieko smerktino, osveikinu, kad pasirinko sau mylimą kelią.Būkit laimingas su savo išrinktaja.Sėkmės Jums.Vytautas.
Exkunige, iki šios istorijos turėjote visapusišką autoritetą, o dabar dėl gėdos slapstotės. Jūsų moteris su Jūsų pavarde triumfuoja, bet taip mylinti moteris neturėjo elgtis. Rezultatas – pažeminot bažnyčią ir nesijaučiate išaukštintas šeimoje. Klysta visi. Praregėkite.
Džiugu kai ateina į protą bet graudu kai yra neištikimas, nesugeba laikytis savo paties laisva valia duoto pažado. Niekas prie sienos nestatė ir šautuvu negrasino, ruoštis irgi ne savaitą turėjo. ;) Bet mūsų laikais neištikimybė “nieko tokio”, tai suprantami ir kai kurie komentarai… Tu kuriems greičiausiai vienodai, bile kažkas eilinį kartą sudarė sąlygas pasijuokt iš Bažnyčios. Bet yra žmonių, kuriems nenusispjaut, kuriems skauda ;) Niekas čia akmenų nemėto, kaip “plėšosi drabužį” kai kurie komentatoriai. Žmogaus smerkt nereikia, bet mokėt veiksmus įvardint kaip moralius arba ne vis tik gebėt reikėtų. O tai kas yra – yra neištikimybė savo pažadams. Iš moters pusės – santykiai su “įsipareigojusiu”. Kas čia neaiškaus? Tai tada nieko tokio ir kai jums pasižadėję vyrai jus mes ir kad “būtų sąžiningi” pas kitas išeis ir t.t. it t.t. Faktas yra, kad žmogus nesugebėjo būt ištikima pažade…Duok Dieve, kad antrąkart ant to paties grėblio neužliptų, kas kad luomas kitas. Žmogus tas pats. Su tuo pačiu stuburu. Kartą lūžusiu ;] Aišku tai ne nuosprendis, bet rizika didesnė… ;]
Labai dziugu,kad zmones ateina i prota.Dievas nedraudzia zmonems tureti seima,taip parasyta Sv.Raste.Viduramziais buvo ivestas celibatas ,kad kunigu turtas atitektu baznyciai,laikas pradeti skaityti Dievo zodi,o ne zmoniu priesaku klausyti.
Siūlau gražinti inkvizicijos laikus. Sudeginkim Tomą ir Iloną ant laužo! Jie juk padarė nusikaltimą…Myli vienas kitą! O juk tai “nekrikščioniškas” elgesys…. Juk tai “prieštarauja” Dievo Didžiajam įsakymui… Gal Bažnyčiai reiktų atsinaujinti? Gal reiktų panaikinti celibatą? Tada ir pašaukimų būtu daugiau ir kunigų moralė būtu aukštesnė. Nekrėstu Katalikų Bažnyčios pedofilijos skandalai… Juk celibatas įvestas buvo IX amžiuje. Visi apaštalai buvo vedę (išskyrus Joną). Net Šv.Rašte nurodyta,koks turi būti vyskupas. O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti; ne girtuoklis, ne kivirčius, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus, geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus.Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis vadovaus Dievo Bažnyčiai?! (1 Tim 3,2 – 6)
Tegu į Tomą Skrudupį meta tie akmenį, kurie patys be nuodėmės.
Atsiprašau už klaidas,nes nespėjus patikrinti ką parašiau netyčia spustelėjau ne tą klavišą.Esu raštingesnė nei manote,todėl manęs nekritikuokite
Palaikyti gali tik tie,kurie nėra patyrę meilės išbandymų ir tiki,kad meilė yra Dievas.Tokiu Dievu tikėjau ir aš,Tokio Dievo garbinimu persmelktas pasaulis.Ne meilė yra Dievas,o Dievas yra meilė. tai kunigas turėjo žinoti,nors dažnai klausant kunigų atrodo,kad ir jie palaiko pasaulio dvasią,Aišku,teorijos neužtenka,bet ar ne per brangiai abu sumokėjo,kad šitai sužinotų.Kas tada,kai kuris nors įsimylės trečią.Jei valdo jausmai ir geismai tai taip gali nutikti Galbūt pasitraukimo iš kunigystės priežastys visai kitos. Gal ir vėl pasaulis primeta mums patį banaliausią paaiškinimą-jei kunigas palieka bažnyčią,tai tik dėl moters,Taigi,nieko aš nežinau,todel nesmerkiu.Bet ir nepalaikau. Nes kitaip dėl tos meilės būtų galima pateisinti viską,net žudymą,o įžadai nieko nereikštų,Divo funkcija būtų tik atleisti,omūsų-daryti ką norim,Esu ne madinga,ned manau,kad mus užvaldęs dar vienas Dievas-Tolerancija.Jį garbina ne tik netikintys,bet ir katalikai,dvasininkai ir mes,pasaulečiai.Todėl dažnai bet kokia kritika susilaukia pasipiktinimo turite aleistiKaipgi,
Perskaicius tokius komentarus, tai visai nenuostabu, kad atejo ,,baznycios tustejimo metas”. Keista, bet toks jau gyvenimas, kai pamatai tikruosius, kai kuriu, kataliku veidus pilnus pagiezos, neapykantos, smerkianciai nusiteikusius, be jokios morales ir mentaliteto. Tik deja, labai gaila, kad tie zmones taip ir nesupranta vienintelio didziausio Dievo istatymo – Meiles istatymo (mylek savo artima kaip pats save). Tada norisi paklausti ju: is viso, ko jus einate i baznycia? Del mados? Juk arteja Kaledos, o jus pikti kaip vilkai… Tai jusu adventinis susitaikymas? Kiek jus taip ,,losite kaip sunys”? Metus, du?.. Visvien nutilsite, o jusu issakyti zodziai gali lydeti jusu vaikus, anukus… Ismokime atsakyti uz savo zodzius, kurie kartais parodo zmogaus vidini pasauli.
Mes turime dziaugtis, kad tie du zmones pasielge saziningai: nesislapstydami prieme tai, kas jiems yra labai svarbu – myleti vienas kita. Tegul Dievas juos laimina.
Juk nera paslaptis, kad yra kunigu Panevezio vyskupijoje, kurie turi vaiku, o eina kunigo pareigas. Ar tai moralu?
Linkiu visiems pirmiausia pazvelgti i save ir paklausti saves: kodel as toks, kodel taip elgiuosi? O ne plakti liezuviu savo artimo.
Linksmu Sventu Kaledu!
P.S.nespėjau baigti ir komentaras nuskrudo lyg piktosios dvasios nešamas.Pridurdiu,ir moralą.Daug apie ką mes svajojame,Slaptai ir garsiai,kunigai ir pasauliečiai,bet dažnai turime ir susilaikyti nuo tų svajonių įgyvendinimo.Keisčiausia,kad kunigus nukabina ne moterys iš gatvės,kurios nežinotų ką daro,o pamaldžios ir žinančios kas galima,okas ne.Tuo blogiau joms.
Maladec Ilona,tikiuosi kuniga Algi,kuniga Algimanta,kuniga Juoza pakvietei i vestuves.Jo kazkada turi pasisekti.
Ačiū Ilonai,kad nugvelbė nuo mūsų Tomą ir išvadavo nuo pragaro grėsmės Tai didžiausias jos kaip tikybos mokytojos pasiekimas.Ne viena ji ėjo į bažnyčią melstis užsisvajojusi nukabinti kunigą Tomą.Mūsų buvo ir daugiau,todėl,kad ir nekrikščioniška taip daryti,norisi įgelti konkurentei,kuriai pasisekė.Budėkit,Ilona,nes mes nenurimsim Ojuk,jūsų vyras neatsparus moterims,matėsi,o dabar įsitikinom ir pačios Būsim dar aktyvesnės ir drąsesnės,nes pragaro grėsmė sumažėjo,ogal ir visai jo vartai užsivėrė.Nutraukti kunigą nuo altoriaus ir išplėšti iš kitos moters glėbio juk ne tas pats O ,Tomas dabar kaip ir laisvas,mums jūsų santuoka negaliojanti.Nors nepatikimas tas Tomas,jei sulaužė dieviškus įžadus,sulaužys ir žemiškus,pagalvočiau tekėdama.Bet gal liks vaikelis,užsiauginčiau beatgailaudama.Kad neįžeisčiau tų,kurios bažnyčioje ieško Dievo,one kunigo meilės,prisipažįstu,nežinau kaip jausčiausi ryte,atsidavudi kunigui iš kurio rankų priėmiau Šv.Komuniją.Gal skubėčiau pasigirti draugėms,ogal duočiau sautylos įžadus.Nežinau,ar prašyčiau vesti ar atstumčiau pasipiršusį,palikdama kunigą Dievui ir BažnyčiaiNežinau ir nesužinosiu,nes Tomas jau neBažnyčioj,o prie j
na, ir šaunu, laimingo jiems gyvenimo, geriau taip, nei slapta…
Gyvenimas nugalėjo-ne stabas.Šaunu.