Žiemoti pasilikusius paukščius pamiršo
Į šiltuosius kraštus neišskridę paukščiai panevėžiečiams kelia rūpestį ir gailestį, kad gali žūti. Prie žmonių pripratę sparnuočiai nesibodi prašyti gyventojų maisto.
Pamiršo
Į redakciją paskambinusi panevėžietė neslėpė susirūpinimo, kad paukščiai pamiršti. Vasarą, pasak moters, tėvai su vaikais nešdavo po kelis batonus ir lesindavo sparnuočius, o dabar prie žmonių pripratusieji liko užmarštyje.
Miesto viduryje kelios dešimtys Nevėžyje žiemojančių ančių, gulbių atrodo leisgyvės, išbadėjusios. Moteris jaudinosi dėl į šiltus kraštus neišskridusių paukščių likimo.
„Norime, kad žmonės, organizacijos neliktų abejingi. Joms reikia lesalo. Išlipę iš vandens sparnuočiai tūpiasi ant sniego ir grimzta į pusnis. Kyšo tik jų galvelės“, – sakė panevėžietė.
Pasmerkti žūti
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas paaiškino, kad žiemoti lieka tik pasiligoję, per silpni tolimai kelionei paukščiai arba tie, kurie jau spėjo priprasti prie žmonių rodomo dėmesio, nes buvo nuolat lesinami, globojami. Deja, daugelis jų pasmerkti žūti.
Tokia lemtis, pasak Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko, ištinka dėl pernelyg didelio žmonių rūpestingumo.
Kaip tikino specialistas, jei gulbės neišskrido, veikiausiai jos išsiderino iš savo ciklo.
„Tikėtina, kad paukščiai įprato prie dėmesio. Lesinami paukščiai pamiršo instinktą ieškotis lesalo. Jeigu jo yra, vadinasi, niekur skristi nebereikia. Gyvenimas čia geras, vanduo neužšąla, o jei susidaro ledas, gali ir kelias dienas ant jo pasėdėti“, – pažymėjo A.Mikašauskas.
Meškos paslauga
Pašnekovas teigė, kad taip lepinamiems paukščiams daroma meškos paslauga.
„Daugelis mano, kad padeda sparnuočiams, o iš tiesų tik kenkia jiems“, – tvirtino Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas.
Žiemą paukščiai turi gauti daugiau lesalo nei šiltuoju metu, nes jis stiprina organizmą. Nereguliariai, nepakankamai lesinamos gulbės nusilpsta, žiemą sunkiau rasti vandens augalų, o tvenkiniui užsitraukiant ledu, gali įšalti į ledą ir žūti. Pasak specialisto, didžiausia bėda, kad laukiniai paukščiai jau prijaukinti ir atprato ieškoti lesalo ieškoti patys.
Kartais, pašnekovo tikinimu, geriau visiškai nesikišti į gamtą. Kita vertus, anot A.Mikašausko, jei paukščiai vis dėlto pasiliko, nereikia ramiai stebėti, kaip jie kankinasi: būtina juos palesinti.
Laukiniais paukščiai rūpintis reikia atsakingai, nepamirštant, kad jų namai – gamta. Susižalojusius gyvūnus, pasak A.Mikašausko, galima laikinai priglausti, kol jiems bus suteikta pagalba.
„Gavome pranešimą, kad rajone yra neišskridę ir du gandrai. Juos reikia prisivilioti, tačiau patys to nedarysime, nes iš noro padėti galime tik pakenkti. Jeigu jie prisileis žmones, bus gerai“, – kalbėjo Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
2012-01-26 13:50
kazdien nesu po batona ir dar be manes pilna zmoniu taip kad jie nebadauja nerasykit nesamoniu
Nu ir. Atsakymo ner is virsininko. Suprantu meskos paslauga darom, bet aplinkos apsauga galetu imtis spresti problema, o maziau kaip kalbeti.Pauksciai nieko nekalti. Pernai gulbe prisalo prie Klevo parduotuves, o jis pasake neturiu laiko, esu isvykes,gal rytoj? Rytoj gali buti per velu. Dabar salciai dideli, reiketu susirupinti.