Medžio skulptūras sušildo menininko rankos


Kelią pas skulptoriaus Kęstučio Krasausko šeimą geriausiai rodo ne 21-ąjį kilometrą nuo Panevėžio Pasvalio link žymintis kelio stulpelis, ties kuriuo reikia sukti į kairę, bet išskirtinis namo stogas: ryškiai mėlyname fone šviečia dvylika Europos Sąjungą simbolizuojančių žvaigždžių. Medžių apsuptoje sodyboje gyvena Virginija ir Kęstutis Krasauskai. Jie augina penkias dukreles ir savo gyvenimo būdu paneigia stereotipus, kad gabiausi menininkai gyvena sostinėje, o gausios šeimos verčiasi iš valdžios malonės.

Iš vardų – pusė
pavardės

Vienas iš aktyviausiai kuriančių Lietuvos skulptorių K.Krasauskas darbų turi tiek, kad ieškoti klientų ne tik nelieka laiko, bet ir nebėra poreikio. Norintieji, kad aplinką puoštų būtent šio menininko skulptūra, patys susiranda kelią į Sereikonių vienkiemį.

K.Krasauskas prakalbina medį, akmenį, lipdo iš šamoto keramikos. Skulptorius yra Pasvalio rajono tarybos narys, aktyvus Pumpėnų tikinčiųjų bendruomenės žmogus. Praėjusius metus menininkas vadina labai įdomiais ir darbingais. Ne vieną Lietuvos vietą papuošė K.Krasausko skulptūros, o šeimą papildė netrukus dešimties mėnesių sulauksianti penktoji dukrelė Augustė.

„Mes nesiblaškome – jei dukros, tai dukros, – linksmai savo šeimą pristato trisdešimt devynerių metų vyras. – Įsiklausykite į dukrų vardų pirmąsias raides – Kamilė, Ramutė, Asta, Silvija, Augustė. KRASA – beveik pusė mūsų pavardės.“

Kad gali būti nelengva rūpintis gausia šeima, Virginija ir Kęstutis kalba su šypsena. „Gyvenime per daug stereotipų, – įsitikinęs penkių dukterų tėtis. – Visi sako, kad vaikus auginti sunku, bet iš tiesų yra daug sunkesnių dalykų. Niekam ne paslaptis, kad žmonių nuomonė apie daugiavaikes šeimas labai nekokia. Iki šiol tenka net giminėms įrodinėti, kad gyvename ne iš pašalpų, o vaikais pasirūpiname patys.“

Kol iš pagrindų restauruojamas gyvenamasis namas, visa šeima įsikūrusi Kęstučio dirbtuvėse. Jose pasitinka jaukumas ir ramybė. Jokios netvarkos ir jokio vaikams būdingo triukšmo. „Pas mus visada taip ramu“, – paaiškina Kęstutis.

Gyveno šalia Aušros
Vartų

Virginija Krasauskienė – J.Balčikonio gimnazijos tikybos ir etikos mokytoja, gimnazijos skautų vadovė. Kol Virginija porą metų augins Augustę, gimnazijos skautai likę be vadovo, nes kūrybingos mokytojos nėra kas pakeičia.

Kęstutis – tikras panevėžietis, mūsų
mieste gyvena jo tėvai. Baigęs aštuonias klases vaikinas įstojo į Kauno Stepo
Žuko taikomosios dailės technikumą, mokėsi meninio medžio apdirbimo.

Baigęs jį dirbo restauratoriumi Rumšiškių liaudies buities muziejuje, vėliau mokslus tęsė Vilniaus dailės akademijoje, įgijo skulptūros magistro laipsnį.

Su iš Pasvalio rajono kilusia Virginija Kęstutis susipažino Panevėžyje, vėliau jų draugystė tęsėsi Vilniuje, mergina studijavo Pedagoginiame universitete. Sostinėje jaunuoliai ir šeimą sukūrė, ten gimė pirmosios dvi dukros.

„Gyvenome prie pat Aušros Vartų, ketvirtas langas nuo jų antrame aukšte, per dieną po kelias mišias išklausydavome“, – pirmuosius bendrus metus mena šeima.

Ieškojo savos vietos

Apsisprendimą gyventi sodyboje kaime Kęstutis aiškina paprastai.

„Sostinėje per menininkų vakarėlius būdavo daug plepesių kliedesių apie tai, kaip smagu būtų kada nors turėti sodybą, – pasakojo pašnekovas. – O mes su Virginija pagalvojome, kad to „kada nors“ niekada nebus, todėl sodybą pirksime dabar.“

Paieškas paskatino ir noras gyventi savoje kūrybingoje erdvėje. Kaunas Kęstučiui atrodė nuostabus miestas su įdomiais žmonėmis, tačiau jam visiškai svetimas. Tą patį jis sako ir apie Rumšiškes: restauratoriaus darbas buvo malonus ir suteikiantis neįkainojamos patirties, tačiau aplinka svetima. Vilniuje ir dabar gyvena nuostabūs draugai, tačiau tarp menininkų tvyranti nesveika konkurencija ir įtampa čia pasilikti neviliojo.

Prieš dešimtmetį įsigytą sodybą Sereikonių kaime Krasauskai juokais vadina studentišku pirkiniu. Dabar, vartydamas tuomet darytas nuotraukas, kuriose matyti pastatas visiškai suvirtusiu stogu, Kęstutis neiškenčia nepašmaikštavęs: „Jei būčiau žinojęs, kas laukia, gal būčiau ir nepradėjęs šio reikalo. O tada atrodė vieni niekai, kad stogas nuvirtęs, namas jau dešimt metų negyvenamas, aplinka seniai netvarkyta ir medžiai negenėti. Darbo tai juk nebijau.“ Svarbiausia buvo, kad vieta pasirodė esanti sava. Tvarkytis sodyboje šeimą išmokė pats gyvenimas.

„Genėdami medžius ne tik gražiname sodybą, bet ir pasiruošiame žiemai malkų, – paaiškino šeimininkas. – Pamažu supratome, kad persistengti nereikia, kiek nespėjome šiemet, išgenėsime kitąmet.“

Papuošė simboliais

Idėja papuošti stogą Europos Sąjungos simboliais kilo vakarojant su draugais. Kęstutis sako, kad menininkai nėra turtingi žmonės, todėl negali pirkti pigių nekokybiškų daiktų. Stogas taip pat turėjo būti patikimas.

„Žinojau, kad skardine stogo danga prekiaujanti firma kartais gerokai pigiau parduoda užsakovams netikusių matmenų skardą, tačiau pavykdavo aptikti tik mėlynos spalvos, o mes galvojome apie kitokios spalvos stogą, – statybinius rūpesčius prisimena šeimininkas. – Tuomet draugai ir mestelėjo mintį: „Imk mėlyną, uždėsi Europos Sąjungos žvaigždes, gerai atrodys.“ Taip ir padariau, vaikai piešė žvaigždes, karpė jas iš geltonos reklaminės plėvelės.“

Pastate, kuris perkant buvo nuvirtusiu stogu, skulptorius įsirengė erdvias dirbtuves aukštomis lubomis, kad vietos užtektų ir idėjoms, ir darbams. Artimiausias sielai – medis. Kaip sako pats skulptorius, medis lengvai prieinama medžiaga, su ja malonu dirbti. Akmuo – kaprizingesnis, pjaustomas kelia dulkes, tačiau dirbant su akmeniu rezultatai būna geresni, kūrinys – rimtesnis ir ilgaamžiškesnis. Medis, pasak skulptoriaus, turi būti sušildytas rankomis, išmylėtas, jis reikalauja labai kruopščios apdailos, negali likti pjūklo ar kirvio ženklų. Medžio skulptūra įdomi tik tada, kai ji daroma turint išbaigtą idėją. Taip skulptorius dirba ir su užsakovais. „Popierius iškenčia labai daug, eskizą deriname tol, kol žmogus lieka patenkintas, todėl dar taip nebuvo, kad atsisakytų imti jau baigtą darbą“, – kūrybos subtilybes atskleidžia menininkas.

Skulptūros – visoje
Lietuvoje

K.Krasausko skulptūrų yra visoje Lietuvoje: L.Šepkos skulptūrų parke Rokiškyje, Arklio muziejuje Niūronyse, Kupos slėnyje šalia Kupiškio, Pumpėnų bažnyčioje kabo kunigo Alfonso Lipniūno portretinis bareljefas, Pasvalyje pastatytas koplytstulpis šv. Jonui Krikštytojui. Panevėžio Marijonų koplyčios betliejus – taip pat K.Krasausko darbas, daugybė jo skulptūrų puošia privačias erdves.

Įprotis pradėti drožti tik turint baigtą kūrinio viziją paskatino atsirasti įdomias idėjas. K.Krasausko sumanymu per įvairias šventes drožiamos skulptūros per nurodytą laiką. Pavyzdžiui, Upytėje per 750-ąjį miestelio jubiliejų skulptoriai drožė skulptūras per 750 minučių.

„Šis sumanymas įvairiose šventėse turi pasisekimą. Gyvenime yra trys dalykai, į kuriuos niekada neatsibosta žiūrėti: ugnis, vanduo ir dirbantis žmogus, todėl į renginius atėjusieji mielai domisi, kaip skulptorius dirba. Jei gyvenimas leistų rinktis, mieliausiai lipdyčiau portretus, tačiau jie neturi paklausos, – kiek apgailestauja menininkas. – Labai įdomus ir restauratoriaus užsiėmimas, įdomios technologijos, bet praėjusiais metais šio darbo turėjau tik keturioms dienoms.“

Mėgsta smigtelėti

Kęstutis tikina, kad skulptoriaus darbai neturėtų būti labai tiesmukiški, o idėja suprantama vos pažvelgus. Jis pats sako mėgstantis pašmaikštauti, savotiškai smigtelėti, parodyti žmonių silpnybes.

Vienas iš įdomiausių praėjusių metų darbų – Pakruojo centre pastatytas alaus laikrodis. Gulintis žmogus rankose laiko bokalus, tarp jų įdėtas smėlio laikrodis. Kas pusvalandį žmogus apsiverčia 180 laipsnių kampu ir smėlis pusvalandį byra iš vieno bokalo į kitą. „Dabar galiu būti nubaustas už tai, kad reklamuoju alkoholį, tačiau šiuo savo darbu norėjau pasakyti daugiau, – atskleidžia. – Ant besivartančio žmogaus kojų užrašyta „Būk sveikas“. Tai ne tik tostas, bet ir linkėjimas nepadauginti. Alų gerti sveika, bet tik su saiku. Norėjau pasakyti ir tai, kad laikas per daug greitai bėga, kad galėtume jį pilstyti iš vieno bokalo į kitą, negalima švaistyti jo nevertiems darbams.“


Birutė KRONIENĖ


A.Repšio nuotr. Visi skulptoriaus darbai turi prasmę ir
išbaigtas idėjas.

2008-01-05 12:00


Prisijunkite
FB
Užsiregistruokite
FB