Aukštaitijos Verslas

Nesąžiningiems studentams teks praverti pinigines


Studentams, kurie universiteto ar kolegijos duris praveria ne dėl žinių, o tik dėl diplomo ir knygas mieliau iškeičia į pramogas, verta suklusti. Bandantieji mokslo įstaigoms pateikti ne pačių rašytus, o pirktus darbus privalės mokėti triženkles baudas.

2013-06-26 Vilnius Lietuva. Aukðtasis mokslas student diploma edukologijos universitetas

BNS nuotr,

Nuo 2017 metų už baigiamųjų darbų bei disertacijų neteisėtą pirkimą, pardavimą ar jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms grės nuo 150 iki 300 eurų baudos. Nusižengus pakartotinai piniginę teks praverti dar plačiau. Tuomet už neteisėtą veiklą valstybei teks sumokėti 300–850 eurų.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudos bus dar didesnės. Už pirmąjį prasižengimą bus baudžiama 800–1800, o už pakartotinį 1700–3000 eurų baudomis.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, naujovė buvo būtina, nes atvejai, kai siekiama įgyti diplomą pateikiant ne savo rašto darbą, turėtų būti prilyginami dokumentų klastojimui. Nesąžiningai besielgiantys studentai nesimoko savarankiškai, neįgauna reikiamų žinių, o apgaulės būdu gauti diplomai neatspindi jų tikrosios kompetencijos ir gali klaidinti potencialų darbdavį.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, baudos ne tik padės sumažinti sukčiaujančių asmenų skaičių, bet ir gerins studijų kokybę.

„Nuo šiol aiškiai įvardijama, kad diplominių darbų pirkimas ir pardavimas yra neteisėta veikla ir tie, kas ja užsiima, sulauks pasekmių. Teisinis plagiato užkardymas prisidės keliant studijų kokybę. Už ją atsakingi visa aukštųjų mokyklų bendruomenė. Kokybės negalima pasiekti, jei bendruomenėje pasireiškia akademinis nesąžiningumas“, – įsitikinusi J. Petrauskienė.

Ar naujovė padės sumažinti nesąžiningų studentų ir pardavėjų, parodys tik laikas, tačiau atrodo, kad numatytos baudos yra gerokai mažesnės nei viliojantis pelnas.

Sugaišus vos keletą minučių internetinėje paieškos sistemoje galima rasti ne vieną skelbimą, siūlantį įsigyti kursinį, bakalauro ar magistro baigiamąjį darbą. Jų kainos svyruoja nuo 600 iki 800 eurų, o mažesnės reikšmės darbus (pavyzdžiui, referatus) galima įsigyti už 60 eurų.

Sukčiauti neverta

Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas pripažino, kad kiekvienais metais tenka susidurti su nesąžiningais studentais. Nors jų skaičius nėra didelis (paprastai tokių būna vos vienas), direktorius įsitikinęs, kad tai garbės nedaro nei mokymo įstaigai, nei pačiam studentui ar pardavėjui.

Galiausiai tokie bandymai pasinaudoti svetimomis smegenimis niekada nesibaigia dvejetukininko ar tingaus mokymo įstaigą baigiančio asmens naudai.

„Mūsų kolegijoje kiekvienas baigiamasis darbas yra siejamas su praktika, per ją gautomis žiniomis bei surinktais duomenimis. Dėl šios priežasties rasti internete ir nusipirkti darbą, kuris atitiktų kolegijos keliamus reikalavimus, – neįmanoma.

kolegija-konkursas-06-sargunas

Neverta. Pasak Panevėžio kolegijos direktoriaus G. Sargūno, pirkti parašytą darbą neverta, nes jis tikrai neatitiks keliamų reikalavimų. T. Šiaudinio nuotr.

Be to, kiekvienas studentas turi vadovą bei privalo dalyvauti tarpiniuose atsiskaitymuose. Jeigu jis ateina tik į katedrinį darbo gynimą, prieš tai visai nediskutavęs su dėstytoju ir neatlikęs tarpinių užduočių – tai pirmas galimo sukčiavimo požymis. Naudojame tam tikras plagiato atpažinimo priemones, tad pirktas ar vokgas darbas nelieka nepastebėtas“, – „Sekundei“ teigė G. Sargūnas.

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studijų prodekanė Brigita Stanikūnienė taip pat pripažino, kad keletą kartų per metus tenka susidurti su nesąžiningais studentais, tačiau sukčiavimo atvejai būna greitai išaiškinti.

KTU dėstytojai naudoja „Moodle“ sistemoje esančią darbų plagiatų patikrą. Taip pat studentai privalo savo baigiamuosius projektus sukelti į Lietuvos akademinė elektroninė bibliotekos talpyklą (LAEB), kur darbo vadovas atlieka sutapties patikrą. Šioje talpykloje galima patikrinti, ar studento darbe nėra teksto sutapimų su kitų autorių dokumentų tekstais.

Suprantama, dėstytojui nėra lengva identifikuoti, ar studentas rašo darbą pats, o ne naudoja (perka) kieno nors paslaugas. Tačiau, kaip rodo praktika, jei baigiamasis projektas rengiamas tolygiai, nuolat konsultuojantis su vadovu, o ne paskutinėmis darbo pridavimo naktimis, paprastai jis atitinka visus kokybės reikalavimus. Baigiamojo projekto rengimas turi būti pagrįstas nuolatiniu dėstytojo ir studento bendravimu. Tai kūrybinis procesas“, – įsitikinusi prodekanė.

Paklausta, ką mano apie baudų įvedimą, B. Stanikūnienė pripažino, kad tai nėra pats geriausias bei veiksmingiausias sprendimas.

Tikėtina, kad baudos už diplominių darbų pirkimą ir pardavimą gali pristabdyti šį procesą, tačiau naivu tikėtis, kad problema sumažės kardinaliai. Ko gero, reikėtų skirti daugiau dėmesio pačių baigiamųjų darbų temoms formuluoti bei verslo ir pramonės atstovams įtraukti į studento baigiamojo projekto rengimą: pradedant nuo aktualios įmonei problemos suformulavimo, kurią studentas turėtų išspręsti baigiamajame projekte nuolat konsultuodamasis su įmonės atstovais. Taip būtų užtikrinamas tam tikras studento darbo originalumas ir praktinis reikšmingumas“, – mano B. Stanikūnienė.

Veiksmingumu abejoja

Panevėžyje studijuojančių jaunuolių nuomonė dėl naujosios drausminimo sistemos išsiskyrė. Kol vieni abejojo, ar tokiomis priemonėmis galima pasiekti apčiuopiamos naudos, kiti džiaugėsi sąžiningumą skatinančia iniciatyva. Viena jų – logistikos studentė Ugnė.

ugne-studente

Studentė Ugnė pritaria baudų sistemai ir yra įsitikinusi, kad nuo šiol bandančiųjų sukčiauti bus dar mažiau. T. Šiaudinio nuotr.

„Nors niekada nesu susidūrusi su darbų pirkimo problema, tikiu, kad baudos tikrai sumažins nesąžiningų studentų skaičių. Juk niekas nenori mokėti tokių sumų. Be to, visai nesuprantu, kodėl kažkas gali norėti sukčiauti. Juk išleidus pinigus apsiginti kito žmogaus parašytą darbą yra gerokai sunkiau, nei būtų gintis savo parašytus žodžius“, – kalbėjo Ugnė.

Tuo metu trečiakursė Rita į baudų sistemą žvelgia skeptiškai.

„Manau, kad tai nepadės kardinaliai sumažinti sukčiaujančių žmonių skaičiaus. Juk tokie darbai nėra pigūs ir juos nusipirkę studentai tikriausiai turės pinigų ir baudai susimokėti…

Kita vertus, pritariu, kad kažką daryti reikia, nes visiems turi galioti vienodos sąlygos. Nesąžininga, kai stropiai besimokantis studentas gauna tokius pat arba mažesnius įvertinimus už tą, kuris paprasčiausiai turi pinigų ir darbą gali nusipirkti. Dėl nesąžiningo kitų elgesio besimokantiesiems savarankiškai netgi gali būti užkirstas kelias gauti stipendiją ar įstoti į magistrantūrą“, – „Sekundei“ teigė mergina.

Studentas Aistis taip pat pritarė minčiai, kad baudos norimo rezultato neduos.

„Ne visi žmonės patys turi pakankamai gabumų, kad parašytų tokius darbus. Paprasčiausiai ne visiems pavyksta. Tiesą sakant, ir pats kartą esu pirkęs referatą ir nemanau, kad čia kažkas blogo“, – prisipažino vaikinas.

2017-01-11 08:13


Komentarai (2)

  • Nb 2017-01-11 11:41

    Tai, kad nelabai dažnai studentas perka darbus iš savo uždirbtų pinigų. Dažniausiai tėveliai ir bobutės paremia, kad tik neklaužados vaikučiai kažką gyvenime "pasiektų". Tas kuris ir be diplomo tiek uždirba, kad baigiamuosius darbus pirktų, nemanau, kad tas diplomas kažką jo gyvenime keičia.

  • Yra kaip yra 2017-01-11 10:35

    Nusipirkti referatą reikia pinigų, o jų prasimanyti reikia proto arba apsukrumo. Vadinasi, ir pirkdamas studentas įdeda darbo. Vertė yra ne žinios, o sugebėjimas jas pritaikyti. Kas iš tų pavyzdingų kalikų, jei turėdami diplomą tebus kitų nurodymų vykdytojais.