Benamių landynėmis virtę Panevėžio pastatai vaiduokliai sulaukė savo laimės valandos.
Jau po mėnesio turėtų prasidėti Smėlynės bei S. Kerbedžio g. pašonėje stūksančio išdaužytais langais buvusio mėsos kombinato griovimo darbai. U. Mikaliūno nuotr.
Sulaukė pirkėjo
Jau po mėnesio turėtų prasidėti geležinkelio ir Smėlynės bei S. Kerbedžio gatvių pašonėje stūksančio išdaužytais langais buvusio mėsos kombinato griovimo darbai. Per pastaruosius porą metų tai jau trečias apleistas gamybinių pastatų kompleksas, sulaukęs investuoti į juos pasiruošusių naujų šeimininkų.
Prieš penkiolika metų bankrutavusio „Panevėžio maisto“ pastatus ir 6 ha teritoriją iš nekilnojamojo turto kompanijos „Nif Lietuva“ praėjusių metų gruodį įsigijo Vilniuje registruota bendrovė „Elotėja“.
Panevėžio pabaisos rekonstrukcija – pirmasis šios statybomis bei didmenine ir mažmenine prekyba besiverčiančios įmonės stambus projektas. Dar 2013-aisiais „Elotėjos“ metinė apyvarta siekė 13 tūkst. Lt, o pelnas – vos daugiau nei 4000 Lt.
Praėjusiais metais pasikeitus „Elotėjos“ akcininkui bendrovės įstatinis kapitalas padidintas nuo 10 tūkst. iki 1,7 mln. Lt.
„Radome operatorių, kuris labai norėjo maisto prekių parduotuvės būtent buvusio mėsos kombinato vietoje. Dalimis šio komplekso nepardavė, apskaičiavome, kad apsimoka pirkti visą“, – „Sekundei“ teigė įmonės direktorius Algirdas Gaigalas.
Didžiuliai planai
Kiek bendrovei kainavo pirkinys, verslininkas aiškina negalintis atskleisti, kol nebaigtas pirkimo–pardavimo sandoris. „Elotėja“ su mėsos kombinato šeimininke atsiskaičiusi už dalį įsigyto nekilnojamojo turto.
„Likusiam turtui paprašėme atidėti mokėjimo terminą, bet būsime vieninteliai teritorijos ir pastatų savininkai“, – tvirtina A. Gaigalas.
Investuotojai didžiausią miesto vaiduoklį tvarkyti planuoja dalimis. Šiuo metu, pasak „Elotėjos“ direktoriaus, tvirtai apsispręsta tik dėl pirmojo etapo. Jau po mėnesio planuojama pradėti hektaro teritorijos nuo Smėlynės g. pusės tvarkymo darbus. Nugriauto pastato vietoje, anot A. Gaigalo, po poros mėnesių ketinama pradėti statyti prekybos centrą.
Šiuo metu, investuotojo teigimu, taip pat vyksta derybos su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia kompanija, besidominčia hektaro sklypu nuo geležinkelio stoties pusės.
Kas galėtų iškilti dar 4 ha sklype tarp prekybos centro ir statybinių medžiagų parduotuvės, verslininkai konkrečių planų neturi ir teigia laukiantys nauja verslo erdve Panevėžyje susidomėjusių investuotojų. A. Gaigalo teigimu, atlikus pastatų būklės ekspertizę bus žinoma, ar juos įmanoma rekonstruoti, ar teks nušluoti nuo žemės.
Direktorius tikisi, kad pirmasis iškilęs objektas – prekybos centras – turėtų pritraukti daug žmonių ir padidinti visos teritorijos patrauklumą.
Apsileidėlių sąraše
A. Gaigalas negali atsakyti, kiek „Elotėjai“ kainuos šis projektas. Į pirmąjį jo etapą, prekybos centro statybas, numatytos 5 mln. Lt investicijos.
„Kaip pavyks įgyvendinti projektą, lems ir miesto pozicija. Labai reikalinga Savivaldybės pagalba, kad greičiau būtų tvarkomi nuo jos priklausantys reikalai. Norisi, kad naujoji valdžia leistų kuo greičiau vykdyti rekonstrukcijos darbus“, – kalbėjo verslininkas.
Kol kas buvusio mėsos kombinato pastatus Savivaldybė įtraukusi į apleistųjų sąrašą ir jiems pritaikiusi maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį.
„Elotėjos“ vadovas tikina apie tai sužinojęs prieš mėnesį, tačiau kol politikai buvo susirūpinę rinkimų kampanija, nelindo jiems į akis. Dabar investuotojai žada kreiptis į Savivaldybę ir, motyvuodami prasidedančiais rekonstrukcijos darbais, prašyti sumažinti mokestį.
Grėsmė – automobilių kamščiai
Vienos baisiausių miesto teritorijų atgaivinimo projektą rengiantis Panevėžio architektas Valdas Klimavičius jo koncepciją pristatė miesto architektų tarybai. Sulaukus šios pritarimo, pasak V. Klimavičiaus, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai.
Anot architekto, planuojamas multifunkcis centras turėtų gerokai pagyvinti šiaurinę miesto dalį ir pakeisti Panevėžio vaizdą.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Edmundo Kuncevičiaus teigimu, kadangi tai visuomenei svarbus projektas, projektiniai pasiūlymai bus pateikti svarstyti viešai.
Savivaldybės viena iš naujiesiems teritorijos savininkams keliamų sąlygų – rekonstruoti privažiavimą prie būsimojo prekybos centro išsprendžiant eismo srautų problemą. Šiuo metu Smėlynės ir S. Kerbedžio g. sankryža laikoma viena iš problemiškiausių mieste: piko valandomis čia susidaro didžiuliai automobilių kamščiai.
Į mėsos kombinatą investuojantys verslininkai teigia neprieštarausiantys įrengti papildomą eismo juostą Smėlynės g. ruože tarp Smėlynės ir S. Kerbedžio g. bei Smėlynės ir Paliūniškio g. sankryžų.
Antrasis pramonės parkas
Gaivinti apleistus gamybinius pastatus Aukštaitijos sostinėje pirmoji ėmėsi krakmolo gamintoja bendrovė „Amilina“. 2013-aisiais ji iš „Nordic Sugar Kėdainiai“ už 4,7 mln. Lt įsigijo 46 ha buvusio cukraus fabriko teritoriją, prilygstančią Panevėžio LEZ.
Dalyje įsigytos teritorijos „Amilina“ kartu su belgų partnere kompanija „Citra“ įrengė modernų specializuotų sunkvežimių aptarnavimo centrą. Kita dalis kol kas naudojama sandėliavimui ir, pasak įmonės generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, laukiama, ką nuspręs akcininkai. Veikiausiai, pasak direktoriaus, teritorija bus išnaudota gamybos plėtrai.
Rekonstrukciją stabdo biurokratija
Pernai naujų šeimininkų sulaukė ir per pastaruosius penkiolika metų trijų savininkų rankose spėjęs pabūti, bet, užuot atgimęs, kasmet vis labiau griuvęs istorinis Panevėžio konservų fabrikas Kranto g. Keturiolikos pastatų kompleksą iš „Swedbanko lizingo“ įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė „Litforina“.
Valstybės kultūros paveldo objektą nupirkę verslininkai legendomis apipintą buvusį konservų fabriką žada pritaikyti visuomenės poreikiams – įrengti viešąsias kultūrines erdves. Laiko niokotas antrą šimtmetį skaičiuojantis raudonų plynų unikalus pastatas iki šiol išsaugojęs to meto architektūros elementus – sienoje matyti puošniosios rozetės – gėlės žiedo pavidalo ornamentai, taip pat pastatą puošiančius karnizus.
Naujieji savininkai teigia pastato rekonstrukcijos per metus negalėję imtis dėl biurokratinių kliūčių. Dar praėjusių metų pradžioje Nacionalinei žemės tarnybai pateikę prašymą išnuomoti valstybės žemės sklypą buvusio konservų fabriko pastatams eksploatuoti, verslininkai tebesisuka biurokratinėje karuselėje.
„Įsigijome pastatą, bet neturėjome jokių teisių į žemės sklypą po juo. Nuosavybės teisė ten negalima, nes yra valstybinė žemė. Mes neturėjome galimybės jos net išsinuomoti. Bet pagaliau Savivaldybė baigė tvarkyti dokumentus, Nacionalinėje žemės tarnyboje baigiamas derinti sklypo nuomos planas ir tikimės, kad jau netrukus galėsime kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl projektavimo sąlygų“, – teigė „Litforinos“ teisininkė Ramunė Glinskienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
