Sėkmės receptas – kruopštus darbas


Vakar miesto Savivaldybėje pasveikinti geriausiai brandos egzaminus išlaikę abiturientai. Tradiciškai daugiausia šimtukų surinko J.Balčikonio gimnazija – 31-ą bei 5-oji gimnazija – 9. „Minties“ gimnazijos dvi abiturientės surinko po maksimalų taškų skaičių, o V.Žemkalnio, J.Miltinio bei K.Paltaroko gimnazijų abiturientai gavo po vieną šimtuką.

Prie knygų nemiegojo

„Sekundės“ kalbinti abiturientai džiaugėsi puikiais rezultatais, tačiau drauge neslėpė nerimo, ar pavyks įstoti į norimą specialybę. Sakoma, kad egzaminai yra laimės dalykas, tačiau beveik visi būsimieji studentai tvirtino, kad egzaminų sėkmę lėmė ne atsitiktinumas, o įdėtas darbas.

Daugiausia, tris šimtukus, surinkusi J.Balčikonio gimnazijos abiturientė Ieva Daužickaitė pasakojo, kad prieš egzaminus ruošėsi nemažai, tačiau prie knygų miegoti neteko: užteko laiko ir mokslams, ir laisvalaikiui.

„Mokiausi visus metus. Stengiausi padaryti visus namų darbus ir kuo daugiau žinių pasiimti pamokose, tad papildomai daug mokytis neteko. Ne tik prie knygų sėdėjau, bet ir daug turiningo laisvalaikio su draugais turėjome“, – sakė matematiką Vilniaus universitete pasiryžusi studijuoti mergina.

Tos pačios gimnazijos abiturientė Justina Tomkevičiūtė  teigė, kad viską įmanoma suderinti, jeigu labai norima. Šiais metais ji labai daug mokėsi ir mokykloje, ir savarankiškai, tačiau užteko laiko ir didžiausiai savo aistrai – šokiams.

„Norint galima suspėti visur, nors daug mokiausi, bet rasdavau laiko ir savo didžiausiam pomėgiui šokiams. Lankiau ir mokykloje šokių būrelį, ir pramoginius šokius. Tačiau savo ateitį planuoju sieti su ekonomika. Dar nežinau, kur priims, bet bakalauro studijas noriu baigti Lietuvoje, o toliau jau bus matyti“, – kalbėjo Justina.

Aistrą istorijai įžiebė senelis

5-ąją gimnaziją baigęs Arnas Aidukas tikino, kad už istoriją gautas šimtukas jo nenustebino, nes istorija buvo ne tik jo mėgstamiausia pamoka, bet ir laisvalaikis. Istorinių knygų skaitymas ir įvairios informacijos paieška apie svarbiausius istorinius įvykius ir asmenybes jam yra didžiausias malonumas. Žinodami jo aistrą istorijai, draugai ir pažįstami dažniausiai jam dovanodavo knygas šia tema.

„Visai nesunku buvo surinkti maksimalų balų skaičių iš istorijos, nes tai yra mano aistra. Žinių turėjau daugiau nei buvo galima išgirsti pamokose, nes laisvu laiku skaičiau daug knygų, dalyvavau įvairiuose istorijos konkursuose ir olimpiadose.
Daug išmokau ir dalyvaudamas mūsų mokyklos debatų klube“, – savo sėkmės paslaptį atskleidė vaikinas.

Jis prisipažino, kad susidomėjimą istorijos mokslais sužadino jo senelis, kuris turėjo sukaupęs ne tik įspūdingo dydžio biblioteką, bet ir galėjo gyvai papasakoti apie netolimus praeities įvykius, nes  pats yra dalyvavęs Antrajame pasauliniame kare, buvęs ištremtas į Sibirą.

„Net nežinau, kada susidomėjau istorija, bet tą aistrą manyje įskiepijo būtent senelis, kuris pats labai domėjosi  istoriniais įvykiais“, – pabrėžė A.Aidukas.

Su istorija jis ketina sieti ir savo ateitį – studijuos tarptautinę teisę viename iš Lietuvos universitetų. O magistro studijas norėtų tęsti užsienyje, kad įgytų ir kitokios patirties. Tačiau darbuotis svajoja Lietuvoje, nes mato dar neatrastų nišų.

„Noriu būti tarptautinės teisės specialistu: nors teisininkų yra perteklius, bet tarptautinės teisės specialistų trūksta. Manyčiau, ir Lietuvoje galėčiau save realizuoti, nes ši niša dar neužpildyta. Tai perspektyvi specialybė ir labai įdomi, nes reikia domėtis ne tik savo krašto, bet ir kitų šalių kultūra ir istorija“, – savo ateities planus atskleidė Arnas.

Kraunasi lagaminus

Už anglų kalbos egzaminą maksimalų taškų skaičių surinkęs V.Žemkalnio gimnazijos abiturientas Deividas Jučas teigė, kad tokio puikaus rezultato pasiekti jam padėjo ne tik darbas su knygomis, bet ir buvimas anglakalbėje aplinkoje: įvairius filmus bei interneto portalus stengėsi žiūrėti tik anglų kalba. Tačiau pridūrė, kad tam reikia ir truputį talento.

„Bemiegių naktų nebuvo, nors padirbėti teko. Stengiausi daugiau būti anglų kalbos aplinkoje, tačiau reikia pripažinti, kad svarbus yra ir talentas, ypač kai kalbame apie kalbų mokymąsi“, – sakė Deividas.

Savo ateitį jis planuoja sieti su anglų kalba – išvyksta mokytis į Daniją. Nors dar nelabai įsivaizduoja, kokios srities specialistas bus baigęs mokslus, tačiau yra įsitikinęs, kad studijos užsienyje suteiks daug daugiau galimybių.
„Mokysiuosi Danijoje, nes mano svajonė ir buvo mokytis anglakalbėje šalyje.

Noriu daugiau žinių ir patyrimo, ko Lietuvoje nelabai gaučiau. Danijoje yra tokia sistema, kad gali pradėti mokytis vieną dalyką, o baigti visai kitą, tad labai nesijaudinu, ar tinkamai pasirinkau specialybę. Studijos Danijoje padės geriau pažinti ir visą pasaulį“, – įsitikinęs D.Jučas.

Į Škotijos Edinburgo universitetą tuoj savo dukrą Editą, 5-osios gimnazijos abiturientę, išlydės ir Meilutė Bulovienė. Moteris tikina, kad toks buvo dukters apsisprendimas, tad tėvams tik tenka jam pritarti.

„Kaip dukra sakė, puikūs egzaminų rezultatai yra ne šių, o visų dvylikos mokykloje praleistų metų darbo rezultatas. Ji žino, kur nori mokytis, dabar gyvename laukimu, nes šiomis dienomis turi ateiti laiškas iš Edinburgo universiteto. Ji metus savarankiškai gyveno Amerikoje, tad jau mus kaip ir pripratino prie to atstumo. O čia juk bus daug arčiau, galės dažniau ir grįžti, tad visai nebaisu išleisti“, – teigė M.Bulovienė.

Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt

2012-07-18 08:03


Prisijunkite
FB
Užsiregistruokite
FB