Valstybėje įteisintas verslo reketas ar bankroto administratoriaus savavaldžiavimas prisidengiant viešojo intereso gynimu? Toks klausimas iškilo nemenko būrio įmonių vadovams, sulaukusiems reikalavimo grąžinti pinigus, gautus už kaimo parduotuvėlę turėjusiai bendrovei „Jokana“ dar iki jai iškeliant bankroto bylą parduotas prekes.
Panevėžio apylinkės teismo darbuotojai apstulbo, kai į bendrovės „Ontidus“ , pasiryžusios bylinėtis su bankroto administratoriumi, posėdį praėjusią savaitę susirinko prieš įteisintą valstybės reketą protestuojantys keliolikos įmonių atstovai iš įvairių Lietuvos kampelių. U. Mikaliūno nuotr.
Iš verslininkų susirinktais pinigais bankroto administratorius atsiskaitys su didžiausiais kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Siekdamas patenkinti valstybės institucijų interesus, administratorius nesismulkina. Iš įmonių, per pastaruosius pusantrų metų pardavusių „Jokanai“ gėlių, kapinių žvakių, suvenyrų ir kitų smulkių prekių, reikalaujama grąžinti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų. Apstulbę verslininkai guodžiami, jog grąžinę pinigus patys bus įtraukti į kreditorių sąrašą. Tiesa, jiems skolą atgauti gali būti beviltiška.
Į dugną tempia ir tiekėjus
Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ramygalos miestelyje prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis besivertusiai įmonei „Jokana“ dar praėjusių metų balandį kreipėsi „Sodra“, nemačiusi kito būdo, kaip atgauti keliasdešimt tūkstančių litų.
Bankrutuoti „Jokanai“ ar ne, teismai sprendė keletą mėnesių, kol birželio pabaigoje Apeliacinis teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį – prasiskolinusi įmonė nebegali tęsti veiklos. „Jokanos“ skolos kreditoriams siekia 139 tūkst. Lt, didžiausi, po kelias dešimtis tūkstančių litų skaičiuojami įsiskolinimai valstybei – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“.
„Jokanos“ bankrotas niekuo nebūtų išskirtinis, jei ne susivieniję buvę jos tiekėjai.
Verslininkai pasijuto įspeisti į savotiškus spąstus, kai jiems pradėjo plaukti bankroto administratoriaus Lygaudo Petronio reikalavimai grąžinti pinigus, kadaise gautus už „Jokanai“ parduotas prekes.
Susirinko palaikyti
Panevėžio apylinkės teismo darbuotojai apstulbo, kai į bendrovės „Ontidus“ , pasiryžusios bylinėtis su bankroto administratoriumi, posėdį praėjusią savaitę susirinko keliolikos įmonių atstovai iš įvairių Lietuvos kampelių. Palaikyti „Ontidus“ atėjusių verslininkų laukia ta pati procedūra – jie irgi yra gavę L. Petronio raginimus grąžinti kažkada „Jokanos“ sumokėtus pinigus.
Didmenine prekyba gėlėmis besiverčiančios „Ontidus“ savininkas E. Smetonis nežino, juoktis ar pykti – bankroto administratorius reikalauja grąžinti 17 tūkst. Lt, kuriuos įmonė gavo už sunkiai besivertusiai kaimo parduotuvėlei tvarkingai parduotas gėles.
„Ontidus“ savininkas ir vadovas Edmundas Smetonis nežino, juoktis ar pykti – bankroto administratorius reikalauja grąžinti 17 tūkst. Lt, kuriuos „Jokana“ įmonei sumokėjo grynaisiais už pernai nuo balandžio iki liepos nupirktas gėles.
„Su „Jokana“ dirbome parduotuvės principu: mes jai gėles, ji mums – pinigus. Visada atsiskaitydavo grynaisiais. Išrašydavome sąskaitas ir tą pačią dieną atsiimdama prekes „Jokana“ sumokėdavo“, – „Sekundei“ pasakojo E. Smetonis.
Dabar bankroto administratorius motyvuoja, esą „Ontidus“, priimdami iš pirkėjos grynuosius, pažeidė kreditorių eiliškumą – gavusi iš vegetuojančios krautuvėlės pinigų apėjo skolų neatgaunančias „Sodrą“ ir VMI.
„Nuo liepos iki balandžio „Jokanos“ veikla nebuvo sustabdyta, teismai dar nagrinėjo, kelti jai bankrotą ar ne. Niekas jai nedraudė atsiskaitinėti grynaisiais. Paaiškinkite man, kodėl negaliu parduoti pirkėjui gėlių, jei už jas moka grynaisiais? Koks man skirtumas, kam „Jokana“ skolinga? Ji mums niekada nebuvo skolinga“, – apstulbęs E. Smetonis.
Verslas – trečio brolio vietoje
Bankroto administratoriaus raginimą grąžinti iš „Jokanos“ per kelis mėnesius gautus 17 tūkst. Lt verslininkas iš pradžių palaikė paprasčiausia klaida. Tačiau paskambinęs L. Petroniui išgirdo, kad tai, kas atrodė neįtikėtina, yra tikra tiesa.
Bankroto administratorius pareiškė, jog dar 2013-ųjų spalį įsigaliojo verslui labai skausmingi Civilinio kodekso pakeitimai. Jie įtvirtino juridinių asmenų, neturinčių pakankamai lėšų pareikštiems kreditoriniams reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą. Vadinasi, iš bankrutuojančios įmonės turto pirmiausia skolos grąžinamos darbuotojams ir valstybei.
O „Sodrai“ ir VMI iki ausų prasiskolinusi „Jokana“ už kaimo parduotuvėje surinktus grynuosius pirko iš tiekėjų prekes, toliau kaime jomis prekiavo ir taip bandė kapstytis iš duobės. Už tai, kad verslininkė apėjo valstybę, dabar kenčia jos tiekėjai.
„Ontidus“, nesutikusiai geranoriškai atiduoti už parduotas gėles gautųjų 17 tūkst. Lt, kol tęsis bylinėjimasis su bankroto administratoriumi, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo trečdalį sandėlio.
„Nesuprantu, kokioje valstybėje gyvename? Jei už parduotas prekes gavai pinigų, dar nereiškia, kad jie jau yra tavo. Pirkėjas gali bankrutuoti, o bankroto administratorius pareikalauti grąžinti, kas kažkada tau sumokėta“, – įstatymuose logikos pasigenda E. Smetonis.
Verslininkas skaičiuoja, kad iš reikalaujamų grąžinti 17 tūkst. Lt jis, atskaičius mokesčius, teuždirbo 1000 Lt – vien PVM sumokėta 3600 Lt.
Gresia dar vienas areštas
Maža to, „Ontidus“ neseniai sulaukė dar vieno bankroto administratoriaus rašto. Jame perspėjama, kad nuo 2013-ųjų spalio, kai įsigaliojo skandalingieji Civilinio kodekso pakeitimai, „Ontidus“ pardavė gėlių „Jokanai“ dar už 13 tūkst. Lt. E. Smetonis spėja, kad, ko gero, bus areštuotas dar vienas trečdalis jo įmonės sandėlio.
„Civilinio kodekso pakeitimai sukurti apsaugoti nuo iššvaistymo bankrutuojančios įmonės turtą. Jei būtume aplenkę pirmumo teisę turinčius kreditorius ir už skolas iš „Jokanos“, pavyzdžiui, pasiėmę kokias patalpas, tokius bankroto administratoriaus veiksmus pateisinčiau. Bet dabar mes tik tvarkingai pardavinėjome gėles“, – kaip gintis, nebeišmano E. Smetonis.
Įtarė pilnaties poveikį
Floristikos priemonėmis, interjero detalėmis ir suvenyrais prekiaujančios individualiosios įmonės „Širšė“ savininkas Rimantas Kiela į bankroto administratoriaus sudarytą juodąjį sąrašą pateko dėl vos 799 Lt. Bankrutuojanti „Jokana“ už tokią sumą iš „Širšės“ yra nupirkusi suvenyrų ir kitų niekučių.
„Sulaukus tokio rašto pirmoji kilusi mintis – veikia pilnatis. Sunku patikėti, kad teisinėje valstybėje gali pareikalauti grąžinti pinigus, gautus už tvarkingai parduotas prekes“, – stebisi R. Kiela.
Verslininkas pripažįsta tokį absurdiškai atrodantį raginimą ir pamiršęs, kol sulaukė iš teismo pranešimo apie bankroto administratoriaus pateiktą ieškinį.
R. Kiela sutinka, kad tokią sumą būtų galima grąžinti, o tuomet laukti, kol bankroto administratorius jo įmonę įtrauks į „Jokanos“ kreditorių sąrašą ir, jei labai pasiseks, kada nors pinigus atgaus. Juolab kad bylinėjantis su bankroto administratoriumi vien advokato paslaugos kainuos kur kas daugiau.
Tačiau R. Kiela tvirtina su tokia neteisybe ir, jo nuomone, įstatymu pridengtu reketu nesitaikstysiantis.
„Kai tokios nereikšmingos sumos, didžioji dalis verslininkų numoja ranka ir dėl ramybės sumoka. Matyt, tai ir yra silpnoji vieta, kuria administratorius naudojasi: vienas dėl šventos ramybės perves, kitas irgi nenorės bylinėtis. O bankroto administratorius, taip lengvai susirinkęs pinigus, pirmiausia pasirūpins savo atlyginimu, dar padalys „Sodrai“, VMI. Teoriškai viskas teisėta, ginamas viešasis, tai yra valstybės, interesas. Teismai, ko gero, viešąjį interesą irgi palaikys. Verslininkus ginti gali tik viešumas“ – mano R. Kiela.
Teisme pasigedo teisingumo
L. Petronio dėmesio sulaukusios ir Kauno įmonės „Gėlių sala“ savininkas Virginijus Aleksandravičius pajuto, kad bankroto administratoriaus apetitas kyla bevalgant. Sulaukusi jo reikalavimo „Gėlių sala“ nesiderėdama grąžino 150 Lt, gautų už kadaise „Jokanai“ parduotas floristikos priemones. Netrukus įmonę vėl pasiekė L. Petronio raštas sumokėti dar 900 Lt.
Grynaisiais atsiskaitydavusiai „Jokanai“ kapinių žvakes pardavinėjusi „Geralda“ iš Kretingos pirmą kartą su bankroto administratoriumi irgi nesiginčijo – sumokėjo apie 500 Lt. Tačiau sulaukusi raginimo pridėti dar 260 Lt, nusprendė bylinėtis. Teismas „Geraldai“ nebuvo palankus – įmonė buvo įpareigota grąžinti iš „Jokanos“ gautas lėšas.
„Nematome prasmės skųsti teismo sprendimo, nes akivaizdu, kad didžiausias vadas yra bankroto administratorius. Jam įstatymai leidžia anuliuoti sandorius, įvykdytus iki įmonės bankroto bylos iškėlimo“, – rankas nuleido „Geraldos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Leščiauskas.
Anot jo, „Geraldai“ tai pirmas kartas, kai dėl verslo partnerių bankroto praranda pinigus. Verslininkas nuogąstauja, kad jei tokia praktika įsitvirtins, mažoms įmonėms Lietuvoje nė nebeverta tęsti veiklos.
„Nesame stambi įmonė ir jei kuriam rimtam mūsų klientui bankrotas, į dugną plauktume ir mes. O kaip išgyventi, jei koks bankroto administratorius įsakytų grąžinti iš tokio kliento gautus pinigus?“ – nuogąstauja A. Leščiauskas.
Vykdo nurodymus
Verslininkų žeriamus kaltinimus savotiškai interpretuojant teisės aktus L. Petronis atremia motyvuodamas, jog įmonės pačios kaltos, jei nesugebėjo įvertinti rizikos. Anot jo, „Jokanos“ tiekėjai turėjo elgtis pilietiškai – nepriimti grynųjų iš bendrovės, kuriai dėl skolų „Sodrai“ ir VMI areštuotos sąskaitos.
„Juridinis asmuo privalo atsakingai vykdyti verslą. Sudarydamas sandorį verslininkas gali reikalauti iš kliento tuoj pat padaryti pavedimą. Jei šito pirkėjas negali atlikti, vadinasi, areštuotos jo sąskaitos. Bankrutuojančios arba netoli bankroto esančios įmonės atsiskaitinėja grynaisiais, taip apeidamos „Sodrą“, VMI. O įstatymas įpareigoja atsiskaityti pagal eiliškumą, jei nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Valstybė nustatė eilę ir jos reikia laikytis“, – „Sekundei“ aiškino bankroto administratorius.
L. Petronis teigia „Jokanos“ tiekėjus spaudžiantis, nes gavęs tokį nurodymą iš vienos didžiausių kreditorių.
„Aš iš VMI gaunu raštus, kuriuose pabrėžiama atkreipti ypatingą dėmesį į atsiskaitymus grynaisiais. Gaunu tuos priminimus ir juos turiu vykdyti“, – tvirtino L. Petronis.
Siūlo bylinėtis patiems
Anot bankroto administratoriaus, kai įmonės grąžins už parduotas prekes iš „Jokanos“ gautus pinigus, pačios taps kreditorėmis. Tiesa, joms tikimybė atgauti skolą bus kur kas menkesnė nei dabar žaidimo taisykles diktuojančiai VMI ar „Sodrai“.
Pasak L. Petronio, Panevėžio apygardos teismas jau patvirtino jo prašymą „Jokanos“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Įmonės savininkė Angelė Kraujelienė tokį sprendimą yra apskundusi aukštesnės instancijos teismui.
„Manau, kad sprendimas dėl tyčinio bankroto liks. Tada kiekvienas kreditorius galės net ir pasibaigus bankroto bylai reikšti A. Kraujelienei atskirus ieškinius“, – verslininkus „paguodė“ bankroto administratorius.
Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiasis juriskonsulas Giedrius Galentas nesiėmė vertinti L. Petronio veiksmų.
„Administratorius patikrina visus ne mažiau kaip 36 mėnesių bankrutuojančios įmonės sandorius. Ir tuos, kurie jam atrodo abejotini, gali ginčyti. Grynaisiais ar ne buvo mokėta, tai neturi reikšmės“, – teigė G. Galentas.
Bankroto administratoriaus veiksmais nepatenkintiems verslininkams G. Galentas siūlo kreiptis į teismą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
