Panevėžio savivaldybė, kad žydų bendruomenė jai nesuktų galvos dėl apleistos sinagogos M. Valančiaus gatvėje, siūlo jiems atiduoti visą Ramygalos g. 18 pastatą, kuriame veikia Jaunimo mokykla, turinti 82 mokinius.
Panevėžio savivaldybė, kad žydai jai nesuktų galvos dėl apleistos sinagogos siūlo jiems atiduoti visą Ramygalos g. 18 pastatą, kuriame veikia Jaunimo mokykla. U. Mikaliūno nuotr.
Meras nustebino
Penktadienį išgirdę miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus pasiūlymą atiduoti minėtą pastatą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas iš nuostabos trumpam neteko žado, bet greitai apsisprendė.
„Tinka“, – pareiškė G. Kofmanas.
Pasak jo, Panevėžio žydų bendruomenė neišsitenka šioje mokykloje turimose 50 kvadratinių metrų patalpose. Sutartis su mokykla dėl naudojimosi tomis patalpomis baigiasi balandį. G. Kofmanas pasiguodė, kad Jaunimo mokyklos mokiniai apspjaudo jo dokumentus ir apskritai nepagarbiai elgiasi, nors pedagogai stengiasi juos auklėti.
Šis pastatas prieš karą priklausė žydams. 1928 metais čia buvo atidaryta žydų mergaičių religinė gimnazija. Per karą pastate buvo įkurta lietuvių gimnazija, paskui jis buvo perduotas rusakalbių mokyklai, dar vėliau atiduotas kariškių žinion. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia veikė Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras. Prieš kelerius metus jis buvo iškeltas ir atkelta Jaunimo mokykla.
V. Satkevičius mano, kad Taryba neprieštarautų atiduoti tą pastatą buvusiems jo šeimininkams.
Tačiau malonus Panevėžio savivaldybės siurprizas nesumažino žydų susirūpinimo sinagogos M. Valančiaus gatvėje likimu.
Sinagoga nereikalinga
Penktadienį į Panevėžį F. Kukliansky atvyko kartu su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite, Vyriausybės Užsienio ryšių ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėja Lina Saulėnaite bei kultūros viceministru Romu Jarockiu, kad jie ir miesto vadovai aptartų, ką daryti su apleistais žydų maldos namais.
Panevėžio žydų bendruomenės vadovą G. Kofmaną ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę F. Kukliansky nustebino pasiūlymas pasiimti pastatą miesto centre, tačiau jie apsisprendė akimirksniu.
Kelerius metus tuščias stovintis, avarinės būklės pastatas priklauso Turto fondui. Jo likutinė vertė nedidelė, ir Lietuvos žydų bendruomenei, tiksliau – Geros valios fondui, kurio valdybos pirmininkė yra F. Kukliansky, nebūtų problemų jį išsipirkti. Tačiau fondas, kaip sakė jo pirmininkė, laikosi nuostatos nekišti pinigų į pastatus, kuriems reikalingas kapitalinis remontas.
„Lietuvoje gyvena penki tūkstančiai žydų, o turime dvidešimt mums valstybės grąžintų griūvančių sinagogų kaimuose“, – kalbėjo ji.
Kita vertus, sinagoga kaip maldos namai ar bendruomenės centras žydams Panevėžyje nereikalinga. Bendruomenės poreikiams visiškai pakaks pastato Ramygalos gatvėje.
F. Kukliansky Panevėžio savivaldybei siūlo tokį sandėrį: Geros valios fondas iš Turto banko perima pastatą M. Valančiaus gatvėje su sąlyga, kad paskui jį perleidžia miestui.
O šis tegu rūpinasi sinagogą prikelti naujam gyvenimui ir ją panaudoti tam, kam mano būtų tinkamiausia: čia atidaro Kraštotyros muziejaus padalinį, steigia vaikų edukacinį, amatų centrą ar panašiai. Geros valios fondas per įvairius projektus prisidėtų prie tokių įstaigų veiklos ir išlaikymo.
Reikia idėjos, o pinigų atsiras?
Kultūros departamento vadovė D. Varnaitė mano, kad Lietuvos žydų bendruomenės pasiūlymas vertas dėmesio. Pasak jos, būtų neteisinga pirštu baksnoti į Geros valios fondą, kad jis išpirktų pastatą ir jį renovuotų. Žydų tauta esą ir taip patyrė daug skriaudos, jai negrąžinta daug turėto turto.
Kita vertus, karo metais smarkiai nukentėjęs Panevėžys turėtų branginti ir saugoti kiekvieną istorinį pastatą.
D. Varnaitė pasakojo, kad kuriamas Lietuvos žydų paveldo maršrutas bus europinio žydų kultūros kelio dalis. Jis galėtų eiti ir per Panevėžį, kuriame yra daug žydų tautos palikimo. Šiais metais Europos Taryboje bus vertinami finansiniai resursai minėtam projektui įgyvendinti.
Kultūros paveldo departamento direktorės teigimu, Lietuvoje yra nemažai sėkmingų žydų palikimo išsaugojimo pavyzdžių, Panevėžiui tikrai yra iš ko pasisemti gerosios patirties.
Pavyzdžiui, Kėdainiuose restauruotos ir šiuolaikinėms reikmėms pritaikytos dvi sinagogos. Vienoje veikia daugiakultūris centras, kitoje – Vaikų dailės mokykla. Čia organizuojami įvairūs renginiai, tarp jų žydų kultūros. Kėdainių rajono savivaldybė iš Lietuvos žydų bendruomenės perėmė ir trečiąją sinagogą, joje planuoja įrengti Dailės mokyklos studiją.
Pakruojo rajono savivaldybė iš Lietuvos žydų bendruomenės perėmė medinę sinagogą ir surado lėšų jai atgaivinti. Čia numatyta įkurdinti vaikų biblioteką.
Panevėžio savivaldybė nesužavėta pasiūlymu perimti sinagogą M. Valančiaus gatvėje ir ją suremontuoti.
Vyriausybės atstovė L. Saulėnaitė posėdyje dalyvavusiems valdininkams siūlė apsvarstyti galimybę pasekti minėtų savivaldybių pavyzdžiu. Tačiau šie atsikalbinėjo, kad sinagoga miestui finansiniu atžvilgiu būtų tarsi akmuo po kaklu. Esą sunku išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti turimas kultūros įstaigas, tad ką jau kalbėti apie naujas. Jie klausė, iš kur miestui reikėtų gauti pinigų sinagogai remontuoti.
„Reikia strategijos, vizijos, o pinigų galima paieškoti. Juolab kad sinagoga nėra milžiniška. Kaip sakome viename filme: kam pinigai, jeigu neturi fantazijos?“ – nenusileido paveldosaugos specialistė.
Jai pritarė kultūros viceministras R. Jarockis. Pasak jo, jeigu idėja gera – pinigai ateis. Viceministro teigimu, sinagogą perėmęs Panevėžys galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Kultūros ministerija įvairiems projektams planuoja išdalyti 100 mln. litų.
Ministerija siūlo mainus
Pasitarime dalyvavęs miesto Tarybos narys Raimondas Pankevičius, ne kartą susiėmęs su Panevėžio žydų bendruomene dėl įvairių jos vykdomų projektų, neištvėrė ir šį kartą.
Politikas viceministrui, Kultūros departamento vadovei, Vyriausybės atstovei skundėsi, kad visi kažkodėl rūpinasi tik žydų reikalais, o dėl tremtinių atminimo įamžinimo niekam nė motais. Jo teigimu, Panevėžyje apstu problemų dėl kultūros paveldo objektų – griūva rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės namas, remonto prašosi Gamtos mokyklos pastatas.
Tai išgirdęs R. Jarockis pareiškė, kad Kultūros ministerija mielai perims savo žinion G. Petkevičaitės-Bitės namą, kuriame galėtų veikti Panevėžio bibliotekos filialas.
„Tegu Panevėžio savivaldybė suranda 200 tūkstančių butams šiame name išpirkti, ir ministerija perims pastatą“, – sakė jis.
Pasitarime sutarta, kad miestas apsvarstys žydų pasiūlymą dėl sinagogos perėmimo.
Svečiai miesto vadovams siūlė atsiklausti gyventojų nuomonės, ką būtų galima įkurti buvusiuose žydų maldos namuose.
Faktai
- Kultūros paveldo departamento duomenimis, Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo per pusę tūkstančio sinagogų. Kai kurios buvo sezoninės.
- Neretai jos sudarydavo kompleksus – vienoje vietoje stovėdavo keli maldos namai. Jei mieste ar miestelyje sinagogų buvo daugiau, jos paprastai tarnavo atskirų bendruomenės grupių poreikiams – pradedant įvairių profesijų susivienijimais, amatininkais, baigiant skirtingų judaizmo krypčių atstovais.
- Čia buvo ne tik meldžiamasi, bet ir studijuojama Tora, bendruomenė rinkdavosi spręsti įvairių klausimų. Sinagogos puoštos sienų tapyba, drožiniais, juose buvo ritualinių indų.
- Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta daug tokių maldos namų. Bėgant metams nebenaudojamos pagal paskirtį sinagogos ėmė nykti.
- Dabar Lietuvoje yra apie 90 sinagogų. Dažniausiai jos mūrinės, tačiau stovi ir medinių, jos Europoje jau yra retenybė. Dauguma sinagogų priklauso savivaldybėms arba privatiems savininkams.
- Veikiančių pagal tiesioginę paskirtį sinagogų Lietuvoje yra trys – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
- Paveldosaugininkai sako, kad savivaldybės turi pasirūpinti išsaugoti žydų maldos namus. Jie siūlo savivaldybėms bendradarbiauti, prisidėti prie Lietuvos žydų paveldo maršruto kūrimo, kuris būtų europinio žydų kultūros kelio dalis.
- Teigiama, kad sutvarkytos sinagogos pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistų. Esą nuo šeimininkių, t. y. savivaldybių, išradingumo priklauso, kokį paslaugų spektrą jos sugebėtų pasiūlyti ir kiek iš to gautų naudos miestas. Paveldosaugos specialistai ragina savivaldybes įsteigti asociacija, kuri koordinuotų tokį paveldą.
Inga SMALSKIENĖ
