Latviai pasisakė prieš antrą valstybinę kalbą
Latvijoje beveik 75 proc. rinkėjų pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Centrinė rinkimų komisija paskelbė neoficialius visų 1 035 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus.
Dauguma rinkėjų – 821 722, t. y. 74,8 proc., – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų.
Referendume dalyvavo 70,73 proc. balsavimo teisę turinčių latvių, o tai, rinkimų komisijos duomenimis, 1 087 284 rinkimų teisę turinčių Latvijos piliečių.
Sostinėje Rygoje 61,59 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų balsavo prieš, o 37,98 proc. – už. Latgalos regione už rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba balsavo net 55,57 proc. rinkėjų, prieš – 44,02 proc. 3190 balsavimo biuletenių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.
„Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, – sako ministras.
Jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.
ELTA
2012-02-20 08:19
