Dažna diagnozė – širdies ligos


Serga įvairaus amžiaus žmonės

Širdies ligos neprasideda greitai, sveikata blogėja bėgant metams. Jų yra daug ir įvairių, dažnai sergama išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo, laidumo sutrikimais, rečiau pasitaiko širdies ydų. Negydomos ligos sukelia įvairių komplikacijų.

Pasak Panevėžio apskrities ligoninės 2-ojo kardiologijos skyriaus vedėjo Tomo Vasyliaus, neretai sergama keliomis ligomis, bet jos pasireiškia ne iš karto.

„Visos ligos jaunėja, jau nieko nebestebina, kai girdime, kad trisdešimtmetis patyrė infarktą. Išeminės širdies ligos dažniau diagnozuojamos vyrams. Moterys truputį stabilesnės, tačiau dėl kontraceptinių priemonių vartojimo, gyvenimo būdo yra ir tokių, kurios dar nesulaukusios keturiasdešimties suserga širdies ligomis“, – tikino T.Vasylius.

Širdies ligomis serga ir vaikai, dažniausiai tai būna įgimti negalavimai – širdies vožtuvų, pertvarų defektai, širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Kai kurios ligos pavojingos, kitos priskiriamos ypatybėms ir ne visada jas reikia pulti gydyti. Vaikui augant, neretai šios problemos išsisprendžia savaime, svarbu šeimos gydytojui stebėti pacientą, atsižvelgti į organizmo būklę.

Dažnai mažiesiems pacientams diagnozuojami širdies ūžesiai. Jie skirstomi į dvi klases: funkcinius ir organinius. Organiniai ūžesiai gali atsirasti dėl širdies struktūrinių pakitimų, o funkciniai – dėl pagreitėjusios kraujotakos, karščiuojant, susijaudinus ar esant mažakraujystei. Tokiu atveju gydyti nereikia, svarbu, kad šeimos gydytojas nuolat tikrintų vaiko sveikatą. Jeigu ūžesys stiprėja, turėtų siųsti pas kardiologą.

Skausmas krūtinėje

Dažnas pacientas gydytojui skundžiasi skausmu krūtinėje, tačiau tai dar nereiškia, kad sergama širdies liga. Neretai šį skausmą sukelia stuburo ligos, skrandžio skausmai ar raumenų uždegimas.

Duriantį skausmą krūtinėje jaučia psichologinių problemų turintys žmonės ar patiriantieji stresą, nerimą. Tokie pacientai skundžiasi, kad širdies plote tarsi degina, juntama lyg kas adatomis badytų, tačiau dažnai pakanka pailsėti, ir skausmas praeina. Pervargimas, nerimas, stresas – dažniausi veiksniai, sukeliantys tokius neuralginiais vadinamus skausmus.

„Kartais stemplės spazmai, rėmuo, skrandžio skausmas būna panašūs į skausmą krūtinėje. Tokiu atveju padeda nitroglicerinas, tačiau jei skausmas užtrunka, geriau kreiptis į medikus ir pasitikrinti sveikatą. Nebūtinai tai bus širdies liga, bet sveikata geriau nerizikuoti. Įdomu tai, kad patyrusieji infarktą dažnai skundžiasi ne širdies dūrimu, bet skrandžio skausmais, kartais net pykinimu ar vėmimu. Infarkto pranašas gali būti ir kartu su šiais skausmais ūmiai atsiradęs galvos svaigimas. Yra žmonių, kurie nepaiso šių simptomų ir tiesiog pravaikšto infarktą, jie mano, kad apsinuodijo. Vyresniems žmonėms, kuriems pasireiškia skrandžio skausmai ir kiti išvardyti simptomai, derėtų kreiptis į specialistą. Gal tai iš tiesų tik apsinuodijimas, tačiau gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų“, – perspėjo gydytojas T.Vasylius.

Pavojingos ligos

Dažniausiai sergama išeminė širdies liga. Jos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūminė. Jeigu pacientas serga šia liga ir jam yra padidėjęs kraujospūdis, jo organizme cholesterolis lengviau patenka į kraujagyslių sieneles. Tad tokiam ligoniui būtina mažinti cholesterolio koncentraciją, todėl reikia keisti gyvenimo būdą.

„Išeminė širdies liga – bendras pavadinimas, tačiau dar yra stabili, nestabili krūtinės angina, infarktai, be to, žmogus gali sirgti keliomis ligomis, pavyzdžiui, išeminė širdies liga ir arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) yra dažnas derinys. Kartais sergama nemažai metų ir nieko nejaučiama, tačiau vėliau kyla įvairių komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, infarktas, inkstų nepakankamumas“, – teigė T.Vasylius.

Krūtinės angina, arba stenokardija, – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, jis atsiranda, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos požymis.

Esant stabiliai krūtinės anginai, skausmas krūtinėje plinta į kairę ranką, kaklo pusę, žandikaulį. Dažnai tai susiję su fiziniu krūviu. Moterims dažniau pasireiškia dusulys, širdies ritmo sutrikimai. Nestabili krūtinės angina, arba priešinfarktinė būklė, yra būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio.

Nestabili krūtinės angina dažnai pasireiškia ir esant ramybės būsenos. Kritiniu atveju būtina kviestis greitąją medicinos pagalbą, kol ji atvyks, reikia čiulpti nitroglicerino tabletes, nesijaudinti.

Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, jis atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Dažniausiai miokardo infarktas ištinka, kai vainikinę arteriją užkemša trombas. Tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir nebedirba.

Kai trombas mažas, jis užtveria tik dalį kraujagyslės, tokiu atveju susergama nestabilia krūtinės angina. Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas.

Pagrindiniai požymiai – dusulys, prakaitavimas, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, sąmonės netekimas. Ši liga gydoma tik ligoninėje. Jeigu žmogui pasireiškė minėti simptomai, būtina kviesti greitąją pagalbą, duoti nitroglicerino tabletę, nes nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto pasekmė.

Širdies ritmo sutrikimai

Prieširdžių virpėjimas, arba širdies ritmo sutrikimas, liaudyje žinomi kaip širdies permušimai. Tai neritmiški prieširdžių susitraukimai.

„Kartais sakoma, kad širdis daužosi, stabteli, lyg persiverčia, makaluojasi, dirba chaotiškai, tai būdingi ritmo sutrikimų apibūdinimai“, – sakė kardiologas T.Vasylius. Širdies ritmo sutrikimas pasireiškia tokiais simptomais, kaip dažnas ir nereguliarus pulsas, dusulys, galvos svaigimas. Šių ritmo sutrikimų metu dėl sutrikusio prieširdžių susitraukimo, dar vadinamo sistolės, sutrinka skilvelių užsipildymas krauju, todėl mažiau jo patenka į organizmo kraujagysles ir blogėja audinių aprūpinimas.

Dažnai šį sutrikimą galima pašalinti per dvi paras, tačiau kartais tai užtrunka ilgiau ir reikia specialaus pasiruošimo.

Širdies laidumo sutrikimai – tai elektrinio impulso plitimo širdyje sutrikimas. Esant šiam negalavimui širdis plaka tai ritmiškai, tai neritmiškai, retėja pulsas, pasireiškia galvos svaigimas, bendras silpnumas, odos blyškumas, kartais dusulys, alpimas. Jei šis sutrikimas nuolatinis, būtina kardiologo konsultacija.

Liga gali būti koreguojama kardiostimuliatoriumi. Gali būti vienkartiniai širdies laidumo sutrikimai, tokie pasitaiko ir sveikiems žmonėms, dažniausiai – sportininkams. Jį sukelia traumos, genetiniai veiksniai, tam tikros ligos.

Atliekami įvairūs tyrimai

Sergantiesiems širdies ligomis pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis turėtų duoti siuntimą kardiologo konsultacijai. Dažnai pakanka vieno vizito pas širdies ligų specialistą, jis paskiria tyrimus, gydymą, o toliau ligonį gali prižiūrėti šeimos gydytojas.

Paciento būklei nustatyti kartais pakanka laboratorinių tyrimų. Bendras kraujo tyrimas padeda nustatyti negalavimų priežastį. Jeigu reikia, pacientui skiriami neinvaziniai arba invaziniai tyrimai.

Pasak T.Vasyliaus, neinvaziniai tyrimai – širdies pasiklausymas, kraujospūdžio matavimas, ramybės būsenos arba krūvio elektrokardiogramos, echoskopija, ultragarso tyrimas. Jeigu reikia invazinio metodo, dažnai atliekama koronarografija – rentgeno kontrastinis tyrimas.

Taikant vietinę nejautrą į šlaunies arteriją įduriama plona adata, pro ją į širdies vainikines arterijas įvedami specialūs kateteriai kontrastinei medžiagai suleisti. Tokiu būdu rentgeno aparato ekrane matosi arterijos. Šis tyrimas padeda nustatyti kraujagyslių susiaurėjimus. Nustačius ligą, pacientams skiriamas medikamentinis gydymas.

„Negalima gydytis pagal kaimyno patirtį ar pažiūrėjus reklamą. Kas padėjo kitam, nebūtinai tiks ir jums, tačiau dar dažnai į mus kreipiasi ligoniai, kurie bandė gydytis patys. Nėra stebuklingos kapsulės, kuri žmogų iš karto pagydytų. Reikia atsižvelgti į visumą, ir tik specialistas gali paskirti vaistų. Pas mus dar populiarūs du pacientų tipai – vaistais piktnaudžiaujantieji ir jų vartojantieji per mažai, šie nesilaiko gydytojų nurodymų ir vėl sugrįžta į ligonines“, – teigė gydytojas kardiologas.

T.Vasylius perspėjo, kad pacientas gali išsirinkti sau ne medikamentų, o tik papildų. Jeigu su maistu žmogus negauna visų reikiamų medžiagų, gali įsigyti papildomų priemonių, tačiau natūraliai gautos maistingosios medžiagos yra daug vertingesnės nei pasisavinamos iš papildus. Ne tik vaistai, bet ir gyvensena padeda išvengti ligų ir pagreitinti reabilitaciją.

„Jeigu žmogus aplink save mato tik gerus dalykus, gyvena tinkamai, o blogų įpročių neturi, tikėtina, kad jis širdies ligomis nesirgs“, – sako T.Vasylius.

Neringa SIRTAUTIENĖ

2009-03-19 12:00


Komentarai

  • Dale 2012-01-04 11:56

    Visu pirmatai labai svarbu sveikas gyvenimo budas.man buvo labai dideles problemos… pradeju gyventi ramiai , be nervu ir biski pasportuoti , aiku reikejo biskiir vaistu.Taip paciam gydytis negalima , i metus karta koncultuojuosi su sirdziu specialistu

Prisijunkite
FB
Užsiregistruokite
FB