Kuris cholesterolis pavojingas sveikatai?


Pastaraisiais metais žmones vis labiau kamuoja galvos
smegenų insultai, širdies infarktai, negyjančios kojų opos. Statistika skelbia,
kad jau kas penktas Lietuvos gyventojas skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu. O
kiek žmonių apie tai net neįtaria, galima tik spėlioti.

Šioms su kraujagyslių pakitimais susijusioms civilizacijos ligoms atsirasti daro įtaką padidėjęs organizme cholesterolio kiekis. Bet dar reikia atkreipti dėmesį, kad ligas sukelia tik viena cholesterolio dalis – vadinamas blogasis. Jo kiekį galima ištirti medicininių tyrimų laboratorijose.


Iš tikrųjų cholesterolis yra būtinas organizmo ląstelių “statybai”. Iš jo gaminasi hormonai ir kitos gyvybiškai svarbios medžiagos. Cholesterolio randama visame organizme: kraujyje, smegenyse, nervuose, raumenyse, odoje, kepenyse, širdyje ir kt. Tačiau sutrikus cholesterolio gavimui su maistu ar gamybai organizme, jo koncentracija kraujyje gali sumažėti arba padidėti.


Kai cholesterolio kraujyje yra per daug, organizmas nebespėja jo viso panaudoti “statybai”. Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių. Jos šiurkštėja, siaurėja ir gali visiškai užsikimšti. Tai vadinama ateroskleroze.

Kraujagyslių pokyčiai paprastai prasideda dar jauname amžiuje – apie 20-uosius metus. Žmogus tada dar nejaučia jokių ligos požymių. O jie pasireiškia praėjus net 10-20 metų. Tuomet pradedama dusti tiek greitai judant, tiek ilsintis. Jaučiami skausmai krūtinėje, taip pat širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai.


Šie palyginti nepavojingi požymiai iš tikrųjų pranašauja labai rimtas ligas. Todėl tikrai reikėtų atkreipti dėmesį į tokius artimųjų skundus. Taip mes galėsime užkirsti kelią širdies infarktui ar galvos smegenų insultui.

Tačiau geriausia sau padėti, kai dar nejaučiama jokių negalavimų. Tai padaryti labai paprasta, tereikia išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje. Pajutus pokyčius galima laiku gydytis.

Labai svarbu pastebėti, kad šiuo metu jau kalbama ne apie bendro cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimą, bet apie jo sudėtines dalis: “gerąjį” ir “blogąjį” cholesterolį.

“Gerasis” (didelio tankio) cholesterolis gaminamas kepenyse. Jis nenusėda ant kraujagyslių sienelių. O “blogasis” (mažo tankio) cholesterolis į organizmą patenka ypač su gyvulinės kilmės maistu: kiaušiniais, mėsa, pieno produktais ir kt. Būtent jis ir nusėda ant kraujagyslių sienelių ir sukelia grėsmę mūsų sveikatai.


Ištyrę bendro cholesterolio kiekį kraujyje vaistinėje, nesužinosime, kurio “gerojo” ar “blogojo” yra per daug. O juk nesigydysime, jei bendras cholesterolis padidės “gerojo” sąskaita. Bet jei bus daug “blogojo” cholesterolio, iš karto galima būtų imtis gydymo.

Todėl cholesterolio kiekio tyrimas tiksliau atliekamas tik kraują tiriančiose laboratorijose. Profilaktiniai tyrimai atliekami ir be specialaus siuntimo.

Cholesterolį profilaktiškai rekomenduojama išsitirti kasmet, jei:

- jums per 20 metų;

- jūsų šeimoje yra sergančiųjų širdies-kraujagyslių ligomis;

- turite antsvorio ar mėgstate riebų maistą.

Jeigu jau žinote savo cholesterolio kiekį kraujyje, o jis yra per didelis “blogojo” cholesterolio sąskaita, reikėtų susirūpinti savo sveikata ir pradėti gydymą paprastomis, visiems prieinamomis priemonėmis.

Svajūnas Barakauskas, gydytojas

2005-10-13 12:00


Prisijunkite
FB
Užsiregistruokite
FB